„tikram" lietuviui. Šiuo niku tamsta įžeidžiate lietuvių tautą. Lietuvos istorijoje kur kas daugiau kovojusių ir žuvusių už krikščioniškas vertybes nei tokių apsišaukėlių kaip jūs. Gaila, bet savo tekstu tik parodote pakankamai menką išsilavinimą, nesugebėjimą mąstyti.

Tik neapsikakok.

Man jis buvo viena is pagrindiniu Lietuvos impersonalizaciju. Gal ir egzazeruoju, bet netekau dalies Lietuvos. Literaliai. Pazodziui.

Man jis buvo viena is pagrindiniu Lietuvos impersonalizaciju. Gal ir egzazeruoju, bet netekau dalies Lietuvos. Literaliai. Pazodziui.

Bjaurokitės,nes nuginčyti manęs nesugebate.

Štai ir išlindo "tikro lietuvio" rusiškas pamušalas.

nesinaudok šiuo niku, nes nesi lietuvis, o juo labiau "tikras". Tikras esi nenaudėlis, iki šleikštumo atstumiantis tavo komentaras, manau, kad kuo juodžiau dergsi kitą, tuo labiau pats juoduosi, ir vieną dieną pamatysi, kad tave lanko tik blogos mintys

Tą pisaką jau įsidėmėjau:kvailas kaip neduok dieve.PATS PABANDYK PAKOVOTI SU KIEKVIENU TOKIU,PRIE KURIO IR PRISILIESTI BAISU,tada pamatysi,kad nieko gero ir negalėjo jis laukti,ypač dėl to,kad dar ir buvo aršus. BUVO ATSTUMIANTIS.Štai kur jo bėda.KAS KITA,KAD GALBŪT POLICIJOS LAIKU IŠKVIESTA MED PAGALBA JAM BŪTŲ PADĖJUSI. BET TIK GAL BŪT.Nieko daugiau - jokių kitokių klaidų policininkų veiksmuose tikrai nėra.ŽINOMA,POLICININKAI ATSAKYS,JEI PASIRODYTŲ,KAD JŲ SAVALAIKIS MED.PAGALBOS NEIŠKVIETIMAS BUVO JO MIRTIES PRIEŽASTIS.Bet lygiai taip pat med.pagalbą galėjo iškviesti sobutylnikai,baro,kuriame kasdien jis pragerdavo savo pinigus, darbuotojai,kurie,vietoj to,kad med.pagalbą kviesti,patvojo jį ant grindinio.

1. 3/4(?) Lietuvos prokuroru ir aukstu polocijos pareigunu neverti vieno Gintaro Beresneviciaus.
2. Sis reikalas jau matau "taip nepraeis". Todel kvieciu visus rasancius ir mastanciu piliecius prisideti prie "bylos" viesinimo.
3. Dar karta uzjauciu zmona ir dukreles.

Vargas Lietuvai, jei teisėtvarka „nužmogėjo", dangsto savo nekompetenciją demonstruojančius pareigūnus. Tai kur tas mūsų pilietiškumas, jei mes net žymaus eseisto mirčiai neaiškiomis aplinkybėmis, esame abejingi, postringaujame apie Lietuvos vietą Europos Sąjungoje, o pačioje Lietuvoje, kaip pasirodo, žmogiškumui vietos nebeliko. Dėkui žmonėms, pasirūpinusiems Gintaro Beresnevičiaus darbo įvertinimu. Nyku širdyje, kai nebėra tarp mūsų tokios įsimintinos asmenybės