Š. m. birželio 14 d. Lietuvos politinės partijos pasirašė susitarimą dėl vadinamosios aukštojo mokslo “reformos”. Žodį “reforma” esame priversti rašyti su kabutėmis, kadangi:
· Politinių partijų pasirašytas susitarimas neatitinka studentijos, didžiosios dalies akademinės bendruomenės ir visuomenės lūkesčių, taip pat ilgalaikių lietuvių tautos ir valstybės interesų. Jis buvo rengiamas nedemokratiškai ir neviešai. Rengiant šį susitarimą dalyvavo tik politinių partijų viršūnės ir jų puoselėtiems “reformos” planams besąlygiškai pritariantys akademinės bendruomenės ir visuomenės atstovai. Alternatyvūs reformos projektai buvo sąmoningai ignoruojami, o juos siūliusiems akademinės bendruomenės ir visuomenėms atstovams nebuvo suteiktos galimybės lygiateisiškai dalyvauti diskusijose dėl aukštojo mokslo pertvarkos.
· Pasirašytas susitarimas nenumato jokios tikros – visuminės ir kompleksiškos – šalies aukštojo mokslo reformos. To faktiškai neneigia ir šio susitarimo rengėjai, atvirai pripažįstantys, kad aukštojo mokslo plėtros strategija dar turės būti kuriama ateityje.
· Todėl vienintelis politinių partijų sutartos “reformos” tikslas yra įvesti mokestį už mokslą studentams net nemėginant rimčiau pertvarkyti pernelyg išsiplėtusio ir neefektyviai veikiančio aukštojo mokslo sektoriaus.
Susitarimo rengimo ir pasirašymo aplinkybės bei jo turinys leidžia teigti, kad politinių partijų viršūnėms, visoms aukščiausioms valstybės institucijoms pritrūko ryžto ir politinės valios pertvarkyti aukšto mokslo sektorių taip, kad jis tarnautų visos akademinės bendruomenės ir visuomenės, o ne siauriems negausių, tačiau įtakingų akademinių grupių interesams. Užuot iš pagrindų pertvarkius šalies aukštąjį mokslą, nueita lengviausiu keliu. Sunki našta finansiškai išlaikyti išpūstą ir neefektyvią sistemą tiesiog primetama silpnesnei ir mažiau įtakingai visuomenės daliai – studentams ir jų tėvams.
Šios imitacinės “reformos” neigiami padariniai bus daugeriopi:
· Partijų susitarimas atveria galimybę studentų sąskaita padengti neefektyviai veikiančios aukštojo mokslo sistemos kaštus ir savaime tampa paskata atidėti būtinas jos reformas neapibrėžtai ateičiai;
· Susitarimo nuostata, kad daliai studentų nereikės mokėti už mokslą paprasčiausiai atkuria prieš keletą metų jau buvusią tvarką, kai studentų siekis išvengti mokesčio už mokslą natūralią ir sveiką, iš principo sveikintiną akademinę konkurenciją pavertė “visų kovos su visais” būkle. Partijų susitarimas provokuoja ir dirbtinai skatina tokią visuotinės “kovos dėl išlikimo” formą, kuri neišvengiamai griaus visuomenės solidarumą, pačią akademinio bendruomeniškumo bei kolegiškumo dvasią;
· Visose tikrai demokratiškose ir civilizuotose šalyse visiems reikiamų gebėjimų turintiems asmenims prieinamas aukštasis mokslas nepriklausomai nuo jų socialinės ir turtinės padėties yra laikomas būtina socialinės atskirties mažinimo sąlyga, bent jau minimaliai laiduojančia visiems piliečiams lygias galimybes visavertiškai įsitraukti į jų visuomenės ir valstybės gyvenimą. Lietuvos politinių partijų sumanyta aukštojo mokslo “reforma” visiškai paneigia šią demokratinių valstybių praktiką ir yra tikra jos priešingybė. Lietuvoje – palyginti neturtingoje šalyje, kurioje socialinė atskirtis viena didžiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių – įvedamas mokestis už mokslą bus gerokai didesnis negu daugelyje kur kas labiau išsivysčiusių ir turtingesnių valstybių;
· Nepaisant šios “reformos” vykdytojų žarstomų pažadų ir raminimų, didžiulis mokestis už mokslą neišvengiamai susiaurins daugybės neturtingesniųjų asmenų galimybes siekti aukštojo mokslo, todėl dar labiau pagilės šalyje susiklosčiusi tautos sanglaudai ir valstybės stabilumui pavojinga milžiniška socialinė diferenciacija ir atskirtis;
· Didelė studijų kaina taps dar viena paskata jaunimui rinktis pigesnes, o dažnai ir kokybiškesnes studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose. Todėl dar labiau sustiprės jau dabar ryški “protų nutekėjimo” tendencija ir apskritai išaugs ir taip santykinai didžiausi tarp naujųjų ES šalių jaunų ir darbingų žmonių emigracijos iš Lietuvos mastai.
Šie argumentai ne tik leidžia, bet ir verčia vienareikšmiškai ir kategoriškai teigti, kad sumanytoji aukštojo mokslo “reforma” jau nebegali būti vertinama tik kaip apmaudi Lietuvos politikų ir valstybės pareigūnų klaida. Jeigu politinių partijų susitarimas bus pradėtas realiai įgyvendinti, jo ilgalaikiai socialiniai, demografiniai ir kultūriniai padariniai bus itin sunkūs ir praktiškai neatitaisomi. Vykdomas neatsakingas, amoralus ir ciniškas socialinis eksperimentas. Tokią “reformą” būtina vadinti tikruoju vardu Tai yra nebe klaida, o sąmoningai vykdomas nusikaltimas – šalies intelektualinio potencialo griovimas, tikras kultūrinis ir socialinis tautos naikinimas. Šiame kreipimesi dėstomi argumentai nėra nauji. Jie buvo ne kartą išsakyti anksčiau, tačiau į juos net nemėginta įsiklausyti. Per visą atkurtosios nepriklausomybės tarpsnį turbūt nebuvo kitos tokios daugybės žmonių gyvenimus galinčios paveikti ir sugriauti reformos, kurios rengėjai būtų taip vengę atvirų diskusijų svarbiausiais ir sunkiausiais klausimais, o vykstant vienai kitai paviršutiniškai ir parodomajai diskusijai būtų taip menkai pagrindę savo požiūrį. Būtent neregėtą užsispyrimą vykdyti taip akivaizdžiai neparengtą “reformą” laikome sąmoningos šios “reformos” įkvėpėjų bei vykdytojų blogos valios požymiu.
Partijų susitarime įtvirtinta tariama aukštojo mokslo “reforma” yra didžiulė socialinė ir politinė avantiūra, visuomenės ir jaunosios kartos apgavystė. Ji laikytina vienu ryškausių Lietuvoje jau seniai vykstančių imitacinių “reformų” pavyzdžių.
Suvokdami pasirašyto partijų susitarimo pragaištingus padarinius tautos ir valstybės ateičiai, kreipiamės į Jus ir raginame panaudoti visas turimas valdžios galias ir politinę įtaką, kad būtų padarytas galas šalyje nesibaigiančioms “reformoms”, kurių vienintelis tikslas – “reformuoti nieko nekeičiant”.
Manome, kad beveik du dešimtmečius trunkančioje tautos naikinimo istorijoje atėjo metas padėti tašką. Aukščiausiu valstybinės valdžios lygiu būtina imtis visų reikiamų žingsnių, kad politinių partijų susitarimas dėl aukštojo mokslo reformos būtų atšauktas ir nedelsiant būtų pradėta esminė, demokratiška ir sąžininga Lietuvos aukštojo mokslo reforma, atitinkanti studentijos, visuomenės, visos tautos ir valstybės ilgalaikius gyvybinius interesus.
Piliečių judėjimo Kitas pasirinkimas Taryba
Vytautas Daujotis
Arvydas Janulaitis
Redas Peškaitis
Vytautas Radžvilas
Arūnas Svitojus
