Inž., katrąja akimi skaitai savo sakinius - kairiuosius dešiniąja, o dešiniuosius - kairiąja?..:)))

Atsiprašau: reikia skaityti "Kairįjį ar Dešinįjį".

Įdomu labai, kurį pusrutulį buvote įsijungusi (ęs), rašydama valstybiškai motinišku skausmu persmelktą savo sakinį: "Baisu, kad Landsbergį gina tokie nuo proto nušokusieji... ": Kairiuoju ar Dešiniuoju???

V.Lansbergis konstatuoja liūdną faktą: "Tiesa, lietuvių tuomet kur kas daugiau buvo".

" Šiandieninė naujausia informacija apie tigrę Airiją: "Mūsų žmonės grįžta..." -----{"Prezidentė M.McAlees: tikiu, kad Lietuva pakartos "Airijos stebuklą"

Vaidotas Beniušis, ELTA
2007 gegužės mėn. 15 d. 10:49"------

"Airijos valstybės vadovė pažymėjo, kad tiek Airijos, tiek Lietuvos gyvenimus labiausiai pakeitė narystė Europos Sąjungoje.


"Kai aš augau, Airija buvo trečiojo pasaulio šalis, dabar ji yra pirmojo pasaulio šalis. Mūsų ž m o n ė s g r į ž ta, - teigė prezidentė. - Tikiu, kad mūsų emigracijos istorija ir mūsų istorija apskritai suteikia viltį kitoms šalims. Nežinau ar galite viską tiesiog perimti. Tikiu, kad Lietuva ras ir i š r a d i n g e s n ių būdų kelti ekonomiką ir k e i s ti ateitį"".

Baisu, kad Landsbergį gina tokie nuo proto nušokusieji... Užtat ir verčia suabejoti toks kunigiškas bylojimas į prastuomenę - kas pirmieji atsišaukia?..

Jūsų citata: "Juk neatsiras kitaip perrašyto šitų minčių sąvado...". Tai norėtumėte išdėstyti kitaip koncentruotas autoriaus mintis? Ko Jūs čia nesupratot? Reikia pavardžių komunistų ir visų KGBistų? Čia Lietuvos 17 metų istorinė projekcija į dabartį. Gana savikritiška, lyg būtų paskutinis žodis.----

"Beieškant vaizdZelio priežasčių --
Lietuviški komunistai, net pasisakę galų gale už valstybę, iš tikrųjų jos pernelyg nenorėjo. Turbūt nesuvokė ir nejuto. Todėl nė nesmerkime. Jiems pakako Lietuvėlės valstybėlės. To ir pasiekė, lyg netyčia neleidę rastis oriai ir padoriai valstybei.
Žodis Valstybė kartais vartojamas, jei tik nebūna šiek tiek nejauku. Taip atsitinka su valstybine kalba, kai ją išguja, su valstybės turtinėmis teisėmis, kai užgrobėjas ypač didelis. Su piliečiais, kai valstybė leidžia juos engti per pačios valstybės paskirtus valdomo teisingumo atstovus ir negabius, tačiau godžius, biurokratus. Ir „Valstybės saugumas“ jau pavirto tik saugumu, o valstybės saugumo gynėjai – saugumiečiais, kurie ginasi vieni nuo kitų arba nuo Seimo. Gynusį valstybę garbingai palaidojom. Kiti veikėjai, kad ir ne komunistai, kalba apie valstybę, bet žiūrėk, irgi palaiko KGB-ybę. Pagal valstybės įstatymus – nusikalstamą šutvę.

Kokia Lietuva, smaugiama svetimųjų, buvo tuomet gerbiama, ir kas ją dabar iš tikrųjų gerbia?

Tiesa, lietuvių tuomet kur kas daugiau buvo".

"Reikėtų pasirinkti, poetu ar politiku ...".-----O kodėl ne aukščiausio lygio MOKSLININKU? Tik mokslo darbai gali panaikinti " hipnozės seansus neišmanėlių miniai" (pagal {nesuprantu }). Matyt, lietuvių kalba yra barjeras pasinaudoti civilizacijos pasiekimais moksle, todėl Lietuva ir toliau bus nupešiota katė, o ne tikras gerovės tigras, kokiu gali save vadinti, pvz, Airija ir N.Zelandija.

Mintys - labai artimos, jų reiškimo būdas - bergždžias ir abejotinas. Reikėtų pasirinkti, poetu ar politiku būti, kai rašai manifestinį tekstą.

Cia prirase visokie komunistiniai kindziuliai i komentarus.
Neabejoju kad normaliems zmonems ne taip jau ir tolimos V.Landsbergio mintys.

Poetines vizijas su politine tikrove lengvai painiojo ir tebepainioja daugelis Sąjūdžio kartos veikėjų, tas nenuginčyjama. Bet yra žmonių, kuriems tas pasinėrimas į nekonkretų užkeikimų pasaulį gerokai malonesnis, nei paprasčiausi kasdienybės dalykai. Rėžkim smarkų poezijos posmą pakeltu tonu - ir tikėkimės, kad taip išsispręs kokios nors politinės problemos...