Lietuvos žvejų organizacijos skambina pavojaus varpais dėl naikinamo žvejybos laivyno. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žvejybos laivų sumažėjo perpus.
Tuo metu lėšos, skirtos laivams atnaujinti, nėra panaudojamos dėl ES taikomų griežtų reikalavimų. Žemės ūkio ministerijos siūlymu, 11 milijonų litų, numatytų laivams modernizuoti, bus skiriami tvenkinių ir kitų vandens telkinių žuvininkystės projektams.
Įstojus į ES iš turėtų žvejybos laivų Baltijos jūroje teliko maždaug pusė – trisdešimt keli laivai, o po kelerių metų jie gali visai išnykti. Mat iš žuvininkystei numatytų 250 milijonų litų didžiausia ES paramos dalis panaudota laivams supjaustyti į metalo laužą ir kompensacijoms už pasitraukimą iš žvejybos verslo.
Tuo metu lėšos, skirtos laivams atnaujinti, nėra panaudotos esą dėl pernelyg griežtų ES reikalavimų. Ūkio ministerija nepanaudotus pinigus siūlo atiduoti kitai sričiai.
„Nors ir stengiamės, konsultuojamės, bet europinių reglamentų negalime pakeisti, todėl tam, kad neprastume tų lėšų, yra numatomas lėšų perskirstymas“, – sako Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius.
„Tai tuos 11 mln. reikia palikti laivų modernizacijai, o jie palieka tik 2,3 mln. litų. Aš būsiu vienas iš iniciatorių, kad žuvininkystės srityje būtų atliktas auditas, kur nuėjo pinigai. Pinigų skirta 254 mln.litų, bet nė vieno laivo mes neatnaujinom, viskas nuėjo į pelkes, karpynus, kitiems projektams“, – teigia Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
„Reikia dirbti: eiti į bankus, gauti lėšų ir užsiimti renovacija, o ne laukti stebuklų“, – sako Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra.
Penktadienį ES programų įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui 11 milijonų litų perkelti tvenkinių ir kitų vidaus telkinių žuvininkystės projektams. Žvejai, nepatenkinti lėšų perskirstymu, ketina užtarimo ieškoti pas naują valdžią.
Salomėja PRANAITIENĖ
