Lietuvos mūrininkas, siuvėjas, kasininkas ar programuotojas dirba tikrai ne mažiau ir ne lengviau, nei amerikietis ar norvegas. Bet jų su darbo rezultatai ūkio mastu yra menkaverčiai, jie dirba tuščiai, dirba "niekus". Darbo našumas nepadidės sparčiau bėgiojant statyboje ar vikriau siuvant. Būtinas ūkio struktūros progresas, reikia naujų technologijų - tegu siuva ir batus kala Kinija ar Rusija, o Lietuva turėtų plėsti modernias technologijas. Kai kiekvienos siuvyklos vietoje dirbs elektronikos , puslaidininkių, nanotechnologijų ar programavimo biurai, tada ir mūrininko, chirurgo ar kasininko atlyginimai bus pagal ūkio našumą... Tai tikrai "vadovėlinės" tiesos, gerbiamasis. (pvz. Lietuvos žemdirbystės darbo našumas yra 2-3 kartus ! mažesnis nei kokioj ten Danijoj, nors lietuviai dirba daug ir sunkiai, bet visi nori "europinių atlyginimų").

Citata: "kai atlyginimai auga triskart sparčiau už darbo našumą...". Kiek skaitau ekonominių analizių, tiek stebiuosi autorių požiūrio ribotumu: vis tebekartojamos "vadovėlinės tiesos", visiškai neatsižvelgiant į globalizacijos realijas, kada net vadovėliai turi būti kiek kitokie. Pvz., ar lietuvis mūrininkas dirba mažiau našiai už anglą ar daną kolegą? Arba programuotojas, literatas, chirurgas ir pan.? O atlyginimų skirtumas didžiulis! Ir kokiomis priemonėmis autorius siūlo užšaldyti ir nekelti specialistams atlyginimų? Arba kaip sustabdyti gamybos perkėlimą i Kiniją? Aišku, kad senos vadovėlinės tiesos čia nebeveikia. Reikia naujų teorijų. Gal jos jau yra sukurtos, bet, deja, niekaip neatsispindi straipsnyje. Rašymas dėl rašymo..

Problema yra atseit didejantys atlyginimai, keliantys "visuminę paklausą" ir infliaciją. Investuotojai ir verslininkai neturi kur "besisukančių" pinigų dėti - tenka juos darbuotojams dalinti. Jeigu liaudies didėjančios pajamos yra tokia problema, kodėl JAV gelbėja savo ekonomiką tiesiog išsiusdama kiekvienam piliečiui po 600 dolerių čekį? Kokia infliacija Amerikoje turėtų būti?!