Zalužnas: pasaulyje nėra jėgos, galinčios sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą

„Šiandieninis karas tarp mūsų ir rusų okupantų yra toks, koks yra. Ir mes tiksliai žinome, kad šiuo metu nė viena šalis neturi pakankamos karinės galios, galinčios kaip nors sustabdyti šį karą“, – įsitikinęs V. Zalužnas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kęstutis Budrys kritikuoja Vengriją: „Reikia šiek tiek realybei į akis pažiūrėti“

Ukraina ruošiasi naujam derybų raundui: paaiškėjo galima data

Zelenskis įspėja dėl „Orešnik“: NATO turi reaguoti

Tuo pat metu jis pristatė pagrindines ketverių metų visapusiško Rusijos karo prieš Ukrainą išvadas.

Pasak jo, šiuolaikiniame kare mūšio laukas tapo visiškai „skaidrus“.

„Tai lėmė robotizuotos „žudymo zonos“ sukūrimą, kurios gylis šiandien siekia mažiausiai 25 kilometrus, o galimybės naikinti logistiką nuolat auga“, – sakė V. Zalužnas.

„Klasikinė logistinė „smaugimo“ taktika, kurią sėkmingai pritaikėme išlaisvindami Chersono sritį, įgavo naują impulsą. Visa tai lėmė, kad tapo neįmanoma vykdyti nei klasikinių puolamųjų, nei gynybinių veiksmų. Žmonių, kurie fiziškai gali vykdyti užduotis kovos zonoje, skaičius yra minimalus. Jis ir toliau mažėja, o žmones faktiškai keičia robotai“, – pažymėjo V. Zalužnas.

Kaip karas pakeitė požiūrį į mobilizaciją?

V. Zalužno teigimu, Rusijos ir Ukrainos patirtis rodo, kad tradicinis mobilizacijos modelis šiuolaikiniame kare yra visiškai išsisėmęs.

„Pirma, būtent šis ilgas ir didelio intensyvumo karas parodė, kad, kad ir kaip keista, brangiausias resursas tokiame kare yra žmogus, nes jo atkūrimas reikalauja labai daug laiko – gerokai daugiau nei gamybos ciklai“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, tokio resurso tiesiog neįmanoma greitai pakeisti fronte.

„Antra, kadangi mūšio laukas tapo skaidrus ir automatiškai kontroliuojamas robotų, žmogaus išgyvenimo tikimybė jau nepriklauso nuo jo pasirengimo kokybės ir lemia neišvengiamus nuostolius, todėl būtina žmogų atitraukti nuo šios „žudymo zonos“, – pridūrė V. Zalužnas.

+12

Jis taip pat paaiškino, kodėl Rusija neskelbia visuotinės mobilizacijos.

„Trečia, mūsų patirtis patvirtina, kad mobilizacijos klausimas yra jautrus ir daro įtaką visuomenės atsparumui išsekimo kare bei jos pasirengimui jį remti. Todėl ir Rusija neskelbia mobilizacijos, kuria kartais mus gąsdina“, – sakė jis.

Anot jo, kariauti samdiniais ir savanoriais bei kariauti priverstinai mobilizuotais – tai skirtingi karai su skirtingomis politinėmis pasekmėmis.

„Vadinasi, būsimi karai tikrai nebus daugiamilijoninės visos visuomenės mobilizacijos“, – teigė V. Zalužnas.

Jo nuomone, kalbama veikiau apie technologinę ir ekonominę mobilizaciją kaip nepertraukiamo technologinio pranašumo prieš priešą užtikrinimo pagrindą.

Ambasadorius taip pat pažymėjo, kad robotai šiandien ne tik atlieka pagalbines funkcijas, bet ir vykdo atskirus šturmo veiksmus bei net ima gyvus priešo karius į nelaisvę.

„Taigi išvada – apie demografiją ir karą. Rusijos ir Ukrainos karas suteikė šalims, susiduriančioms su demografiniais iššūkiais, itin svarbią pamoką: karo modelis, grindžiamas žmonių gyvybių mainais į taktinius laimėjimus, nebėra logiška ir prieinama galimybė. Nebent Rusijai, nors ir jos resursai nėra begaliniai“, – konstatavo V. Zalužnas.

Jo įsitikinimu, šiuolaikiniame aukštųjų technologijų mūšio lauke, prisotintame precizinėmis ginkluotės sistemomis, toks požiūris yra nepriimtinas ne tik moraliniu, bet ir taktiniu požiūriu.