XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje vestuvės visuomet vykdavo rytais, nes to reikalavo įstatymai. Jos būdavo rengiamos bažnyčioje arba namuose, nepaisant, kiek būdavo svečių.
Nuotakos suknelė dažniausiai būdavo papuošta kaspinėliais, gėlėmis, nėriniais bei sidabru. Gėles ant drabužių turėjo segėti beveik visi vestuvių svečiai, net arkliai buvo jomis puošiami.
Po ceremonijos jaunavedžiams nebuvo galima pasukti galvos, mat atpažinti draugus ar artimuosius minioje svečių reikšdavo prastą išsilavinimą. Beje, svečių dovanos tada būdavo skirtos tik jaunajai.



