Kremlius nekenčia laisvės ir bando bauginti kaimynines šalis, - tvirtina įtakingas amerikiečių dienraščio "New York Times" apžvalgininkas Williamas Safire’as (Viljamas Sefajeras).
Ar gali tik paklusnumo mokytos ir demokratijos nepažįstančios tautos valdyti save? Atsakymo į šį Irakui svarbų klausimą W. Safire’as siūlo ieškoti Latvijoje, kurią kitados okupavęs Adolfas Hitleris pardavė Josifui Stalinui, ir kelios latvių kartos kentė Rusijos priespaudą ir kolonizaciją.
JAV apžvalgininkas prisimena, kaip atvyko į Rygą, kai dar tik kūrėsi Tautos Frontas. Tada Latvijos sostinės gatvės atrodė apgailėtinai: aptriušę pilki pastatai, bejausmiai žmonių veidai. Nebuvo kavinių, kad žmonės negalėtų rinktis; nebuvo telefonų knygų, kad negalėtų bendrauti. "Niekada Sovietų Sąjungoje ar jos pavergtose valstybėse nebuvę amerikiečiai negali įsivaizduoti sunkaus priespaudos kiekviename žingsnyje svorio", - rašo W. Safire’as.
Tuomet vietą, iš kur siuntė pranešimą, jis užrašė taip: "Ryga, sovietų okupuota Latvija", o pranešimas buvęs "Laisvę Baltijos šalims" agitacija, primenanti, jog JAV niekada nepripažino ciniško (Molotovo-Ribentropo) pakto. Pasak W. Safire’o, Lietuva, Latvija ir Estija suvaidino lemiamą vaidmenį paleidžiant sovietinę imperiją.
Nuo to laiko latviai "kenčia žalios demokratijos nerimą". Šimtai tūkstančių pasiųstų kolonizuoti ir vyrauti rusų liovėsi būti elitu. "Dabar Latvijoje jie yra nemėgstama mažuma, kuri nenori vykti "namo". Sukandę dantis latviai pasiūlė pilietybę norintiems išmokti vietos kalbą rusams ir leidimą gyventi likusiems", - rašo apžvalgininkas.
Tuo tarpu Latvijos politinis elitas riejasi. Dešimt dešiniųjų vyriausybių nesulaukė kadencijos pabaigos, o parlamentui teko prašyti patrauklaus žaliųjų partijos pirmininko (Indulio Emsio) padėti šaliai įgyvendinti svajonę įstoti į NATO ir Europos Sąjungą. "Kremlius nekenčia laisvės kaimynystėje ir bando bauginti "artimąjį užsienį". Neseniai grįžau Rygon dalyvauti konferencijoje, buriančioje paramą Baltarusijos ir Ukrainos reformininkams. Aš raginau priešintis vietos diktatoriams ir Vladimiro Putino revanšizmui", - rašo W. Safire’as.
Per pasivaikščiojimą Rygos centre W. Safire’ą lydėjusi dienraščio "Diena" redaktorė Sarmitė Elertė buvo jo kontaktas tarp disidentų sovietiniais laikais. Dabar ji kalbėjo: "Ar juntate kitokią atmosferą? Gatvės gyvos, durys atviros. Kavinėse gausu gardžių pyragaičių, turime knygynų, senienų parduotuvių, naują meną, o pastatai atgavo spalvą. Žmonės kalbasi vieni su kitais, jie žiūri į akis, o ne į savo batų galus".
"Demokratijos naujokai latviai bando apkabinti Europą nepamiršdami, kad Amerika yra labai patikimas draugas, - rašo amerikiečių apžvalgininkas, - Demokratija yra stiprus vynas, kuris iš pradžių sukelia pagirias. Tačiau tapusi įpročiu, jaudinanti laisvės patirtis praturtina žmones ir daro juos kilnesnius. Tuo sunku patikėti, kol nepamatai savo akimis".
ELTA
