Lietuvos Vyskupų Konferencija (LVK) pareiškė nerimą dėl Vyriausybės teikiamo Seimui Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto, kuris, vyskupų manymu, nebuvo visuomenėje pakankamai svarstytas, todėl jame išliko neaptarti opiausi moraliniai, etiniai ir teisiniai klausimai.
"Mus stebina tai, kad nenorima atsižvelgti į naujausią pasaulio valstybių, kuriose seniai galioja dirbtinio apvaisinimo įstatymai, požiūrį", - rašoma pirmadienį (01.19) išplatintame LVK kreipimesi.
Jame pabrėžiama, kad pernai gruodį Vilniuje vykusioje konferencijoje "Medicininiai, teisiniai ir etiniai dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje aspektai" užsienio ekspertai labai kritiškai įvertino Lietuvoje parengtą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuris jau dabar, ekspertų nuomone, yra moksliškai ir moraliai pasenęs.
LVK mano, kad sektinu pavyzdžiu turėtų būti Italijoje pernai gruodį priimtas naujas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas, kuriame atsisakyta lytinių ląstelių donorystės, atliekamų embrionų kūrimo ir jų užšaldymo.
Taip pat LVK išplatintame pranešime atkreipiamas dėmesys, kad 2003 m. gruodį Lietuvoje bendrovės "TNS Gallup" atlikta visuomenės apklausa parodė, kad tik 28 proc. apklaustųjų pritartų atliekamų embrionų sukūrimui bei jų užšaldymui. 19,6 proc. respondentų pritartų lytinių ląstelių donorų anonimiškumui.
LVK taip pat piktinasi spaudoje pasirodžiusiai straipsniais apie ligonių gydymą embrionų kamieninėmis ląstelėmis.
"Embrionų kamieninių ląstelių terapija suinteresuoti asmenys, pasitelkdami žiniasklaidą, akivaizdžiai manipuliuoja neva efektyviu ligonių gydymu embrionų kamieninėmis ląstelėmis", - rašoma kreipimesi.
Vyskupų teigimu, embrionų kamieninių ląstelių paėmimas yra susijęs su embriono nužudymu, todėl daugelyje pasaulio valstybių tokie tyrimai yra draudžiami.
Nerimaujama, kad "žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie norą kurti Lietuvos ir užsienio valstybių bendras įmones embrionų kamieninių ląstelių gavimui".
"O tai leidžia daryti prielaidas, kad tam tikslui bus naudojami dirbtinio apvaisinimo klinikose sukurti embrionai, nes pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus embrionų kūrimas eksperimentiniams tikslams yra draudžiamas", - dėstoma Lietuvos Vyskupų Konferencijos kreipimesi.
Pernai gruodžio pradžioje Vyriausybė patvirtino pakoreguotą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą ir antrą kartą pateikė Seimui svarstyti.
Naujajame įstatymo projekte atsisakyta leisti moterį apvaisinti donorų embrionais.
Embrionas - tai ankstyva žmogaus organizmo vystymosi stadija nuo apvaisinimo iki 8 moters nėštumo savaitės. Numatoma, kad likę embrionai bus saugomi iki kito tos pačios moters dirbtinio apvaisinimo.
Projekte numatyta, kad dirbtinis apvaisinimas leidžiamas ir tais atvejais, kai yra grėsmė būsimam vaikui perduoti genetinę ligą. Ankstesniame projekte tokius atvejus siūlyta nustatyti gydytojų konsiliumui, o dabar genetinių ligų sąrašą tvirtins sveikatos apsaugos ministras.
Projekte numatyta, kad dirbtinis apvaisinimas draudžiamas, jeigu yra medicininių kontraindikacijų, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Projekte taip pat akcentuojama, kad embrionai negali būti civilinių sandorių objektas. Civiliniai sandoriai, pagal kuriuos viena moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti kūdikį ir jį pagimdžiusi perduoti kitai moteriai, atsisakydama teisių į pagimdytą vaiką, yra niekiniai ir negalioja.
Kaip ir ankstesniame projekte, numatoma, kad susituokusios ar įstatymų nustatyta tvarka įregistravusios partnerystę moters dirbtinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik tada, kai moteris ar jos sutuoktinis (sugyventinis) yra nevaisingi ir šios ligos negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais.
Prieš atliekant dirbtinį apvaisinimą, moteris, taip pat jos sutuoktinis ar sugyventinis turi būti raštu informuoti apie dirbtinio apvaisinimo galimybes, alternatyvius būdus, riziką, dirbtinio apvaisinimo medicinines ir teisines pasekmes. Dirbtinio apvaisinimo procedūrai visais atvejais būtinas moters sutuoktinio ar sugyventinio rašytinis sutikimas.
Moteris ir jos sutuoktinis ar sugyventinis taip pat turi raštu pareikšti sutikimą ar nesutikimą, kad per dirbtinį apvaisinimą likusios kiaušialąstės būtų panaudotos kitų moterų dirbtiniam apvaisinimui.
Įgyvendindama Dirbtinio apvaisinimo įstatymą Sveikatos apsaugos ministerija turės parengti genetinių ligų sąrašą, sveikatos reikalavimus kiaušialąsčių donorėms, lytinių ląstelių bankų steigimo reikalavimus, embrionų, lytinių ląstelių saugojimo tvarką ir kitus teisės aktus.
Seimas vienąsyk nepritarė Vyriausybės pateiktam Dirbtinio apvaisinimo įstatymui ir grąžino jį iniciatoriams tobulinti.
Iki šiol Lietuvoje galioja 1999 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo" nustatyti dirbtinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir principai.
Lietuvoje neleidžiama su dirbtiniu apvaisinimu susijusi spermos, kiaušialąsčių ir embrionų donorystė.
Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir kitų religijų atstovai ne kartą išdėstė savo neigiamą požiūrį į dirbtinį apvaisinimą, ypač netekėjusių moterų, motyvuodami tuo, kad žmogus turi žinoti savo tėvus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2 iki 10 proc. porų pasaulyje negali turėti vaikų.
BNS
