Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Nors su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) įkliuvo vilnietis Andrejus Bernackis, į teisiamųjų suolą sėdo Vokietijoje, Frankfurto mieste, registruotas, o iki suėmimo sostinės UAB "Transporto sprendimas" vadybininku - ekspeditoriumi dirbęs Robertas Špigelskas (30 m.). Dar per ikiteisminį tyrimą buvo prieita prie išvados, jog A. Bernackis nežinojo, kokį krovinį gabena į Taliną, o R. Špigelskui buvo pateikti įtarimai dėl narkotinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabandos (LR BK 199 str. 2 d.) bei dėl neteisėto disponavimo pirmosios kategorijos narkotinių medžiagų pirmtaku (LR BK 266 str.).
Vilniaus apygardos teismo posėdyje Robertas Špigelskas savo kaltės nepripažino. Jis pareiškė jokio Andrejaus Bernackio nepažįstąs, su juo niekada nebendravęs, šiam vyrukui nieko nepardavęs bei nenurodęs kitiems asmenims Estijoje su juo susitikti. Kodėl A. Bernackis jį apšmeižęs, Vokietijos lietuvis sakė net neįsivaizduojąs.
Tiesa, R. Špigelskas vis dėlto prisipažino, kad su dviem Estijos piliečiais kadaise intensyviai bendravo mobiliuoju telefonu, tačiau tuomet atseit sprendė ne savo reikalus, o kalbėjosi paprašytas kažkokio "iš matymo pažįstamo Vadiko". R. Špigelskas prisiminė nugirdęs, jog šis vyrukas planavęs į Estiją gabenti kažkokį brangų skystį.
Tačiau tiek liudytojo A. Bernackio, tiek Estijos piliečių duoti parodymai bei kita bylos medžiaga aiškiai rodė, kad R. Špigelskas tikrai yra susijęs su narkotinių medžiagų pirmtako kontrabanda.
Į pagalbą pasikvietė narkomaną
Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog praėjusiųjų metų pabaigoje Robertas Špigelskas susipažino su dviem Estijoje, Talino mieste, gyvenančiais vyriškiais (Sergejumi Sauškinu bei Vadimu Andreičikovu), kurie skelbėsi norį pirkti pirmosios kategorijos narkotinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) fenilacetono. Vyrai sutarė, jog už 20 litrų šios medžiagos bus sumokėti 8 tūkstančiai eurų. Kadangi R. Špigelskas puikiai žinojo, kur minėto prekursoriaus gauti, teliko vienas žingsnelis - nuspręsti, kokiu būdu narkotinės medžiagos pirmtaką saugiai nugabenti į Estiją.
R. Špigelskas pats nutarė nerizikuoti - už tokį nusikaltimą (narkotinių medžiagų kontrabandą) numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė. Vieną šių metų sausio pradžios rytą vyriškis Vilniaus geležinkelio stotyje susipažino su prastos išvaizdos jaunuoliu. Tai ir buvo Andrejus Bernackis.
- Tą rytą aš slankiojau po geležinkelio stotį, ieškodamas mobiliojo telefono pirkėjo, nes labai reikėjo pinigų narkotikams, - teisme pasakojo A. Bernackis. - Vienu metu prie manęs priėjo nepažįstamas vaikinas. Jis paprašė į Estiją nuvežti kažkokias prekes. Už tokią pagalbą buvo pažadėta atsilyginti, kai tik sugrįšiu atgal į Vilnių. Aš iškart sutikau...
Pasak A. Bernackio, buvo sutarta, kad rytojaus dieną jis sės į maršrutinį autobusą, važiuosiantį iš Vilniaus į Taliną, ir nuveš į Estiją didelį juodą lagaminą. Dar iš vakaro nepažįstamasis A. Bernackiui padavė UAB "Tele 2" SIM kortelę, iš kurios paliepė niekur neskambinti - jam esą patys paskambinsiantys asmenys, kuriems tasai krovinys turi būti nugabentas. Juodą lagaminą Talino autobusų stotyje iš A. Bernackio turėjo pasiimti du vyrai. A.Bernackis teismo posėdyje prisiekinėjo nežinojęs, kas tame lagamine yra, ir jam tai esą visiškai nerūpėję.
Kelionė neprailgo
A.Bernackis į autobuso bagažo skyrių pridavė sunkų juodą lagaminą, o pats įsitaisė nurodytoje vietoje. Kaip vėliau prisimins maršrutinio autobuso vairuotojas V. Vasilevskis, nei jis, nei jo kolega (antrasis vairuotojas) neturi teisės tikrinti keleivių bagažo, todėl to ir nebuvo padaryta.
Po kelių valandų autobusas pasiekė Saločių (Pasvalio r.) pasienio punktą. Pasienyje, kaip žinia, visas bagažas yra patikrinamas, tačiau didelis juodas lagaminas kažkodėl liko nepaliestas... Tiek Lietuvos, tiek Latvijos pasieniečiai patikrino tik keleivio A. Bernackio pasą ir palinkėjo laimingos kelionės...
A.Bernackis Taliną pasiekė ankstų rytą. Dar vykstant į Talino autobusų stotį, suskambo telefonas. Nepažįstamas vyras Andrejaus teiravosi, ar neprailgo kelionė, klausė, ar Andrejus jau tuoj būsiąs vietoje. A. Bernackis patikino, jog viskas tvarkoje.
Nešinas sunkiu kroviniu, A. Bernackis pamatė stoties prieigose lūkuriuojančius du vyriškius. Jie žinojo, kuo A. Bernackis apsirengęs bei kokį krovinį turįs nešti, tad iškart prišoko ir užkalbino. Visi sėdo į netoliese stovėjusį prabangų džipą "Nissan Terrano" ir nuvyko į Talino priemiestyje esantį garažą. Čia iškart prisistatė Estijos policijos pareigūnų būrys, ir trijulė atsidūrė areštinėje. Tik tada, kai garaže buvo atlikta krata, A. Bernackis sakė pamatęs, kad juodame lagamine sudėti keturi penkių litrų talpos kanistrai su kažkokiu skysčiu.
S. Sauškinas pareigūnams prasitarė pažinojęs tik vieną asmenį, gyvenantį Lietuvoje, Vilniuje. Jo vardas - Robertas. Šis vyrukas Sergejui esą buvo pažadėjęs parūpinti skystos medžiagos ketono, buvo aptartos ir šio krovinio atgabenimo į Estiją aplinkybės.
V. Andreičikovas savo kaltę neigė. Tiesa, jis patvirtino "Robertą iš Vilniaus" pažinojęs, tasai pats vilnietis su savo mergina kadaise esą buvo atvažiavęs pas jį į svečius, tačiau apie jokias narkotines medžiagas su juo esą nebuvę jokios kalbos. O šiuo atveju "kažkoks iš Vilniaus atvykęs vyriškis", girdi, paprašė pasaugoti didelį juodą lagaminą, nors V. Andreičikovas tikino net nežinojęs, kas jame yra.
"Švęstas vandenėlis"
Nors įtariamieji kaip įmanydami suko uodegas, akivaizdžią jų kaltę išdavė teismui pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės. Antai dar gerokai anksčiau, nei nelegalus krovinys buvo atgabentas į Estiją, R. Špigelskas ne kartą ir ne du telefonu bendravo su minėtais Estijos piliečiais ir aptarinėjo narkotinės medžiagos pristatymo į Estiją planą. Beje, buvo kalbama abstrakčiai - narkotinę medžiagą fenilacetoną R. Špigelskas vadino "švęstu vandenėliu". Šių pokalbių metu R. Špigelskas pareiškė bent pusę sutartos sumos (4 000 eurų) pageidaujantis gauti iškart. Galiausiai buvo sutarta, kad visi pinigai R. Špigelskui bus pristatyti po krovinio gavimo praėjus ne daugiau kaip dviem dienoms, perduodant juos per maršrutinio autobuso vairuotoją.
Teisme pagarsinus telefoninius pokalbius, Robertas Špigelskas neatsiminė, kad tokia tema būtų kalbėjęsis su "mažai pažįstamais" estais, kad šie jam būtų neseniai skambinę, o, svarbiausia, R. Špigelskas net neatpažino savo balso.
Pagal LR įstatymus, norint Lietuvos teritorijoje laikyti ar gabenti pirmosios kategorijos narkotinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) fenilacetoną (iš šios medžiagos galima pagaminti narkotikus amfetaminą ir metamfetaminą), būtina turėti Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą. Tokio leidimo niekas nepateikė. Fenilacetono apyvarta draudžiama ir Estijoje (išskyrus atvejus, kai minėtas narkotinės medžiagos pirmtakas naudojamas medicinos ir mokslo tikslams).
Už grotų - ilgam
Estijos teisėsaugos pareigūnai Lietuvos piliečiui A. Bernackiui ir dviem estams iškėlė baudžiamąją bylą dėl narkotinių medžiagų kontrabandos. Vėliau A. Bernackis buvo perduotas kolegoms iš Lietuvos (abu estai jau nuteisti, atlieka skirtas bausmes).
Per ikiteisminį tyrimą paaiškėjus, kad A. Bernackis nežinojo, jog gabena narkotikus, baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Tačiau tuo pat metu pradėtas naujas tyrimas - įtarimai pateikti Vokietijos lietuviui R. Špigelskui.
Nors, kaip minėta, į teisiamųjų suolą pirmąkart gyvenime sėdęs R. Špigelskas atkakliai gynėsi, teismas jį pripažino kaltu už narkotinės medžiagos pirmtako kontrabandą bei disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir nuteisė kalėti septynerius metus.
