Kaip pasakojo Laura, jos gyvenimas susiklostė taip, kad dukrytės Viltės susilaukė būdama vos 18-os, o ši pati pastojo 16-os. Taip pašnekovė tiek mama, tiek močiute tapo labai anksti.
Nors daugeliui ankstyvas nėštumas kelia baimę, Laura savo istorija nusprendė pasidalyti siekdama nuraminti tiek jaunas mamas, tiek tėvus, kuriems tenka susidurti su netikėta žinia apie atžalų nėštumą.
Laura anksti tapo savarankiška
Pokalbį Laura pradėjo nuo to, kad savarankiška tapo labai anksti. Iš namų ji išėjo būdama vos 16-os, o po dvejų metų jau sūpavo dukrytę. Tuo metu gyveno kartu su draugu, tad žinia apie nėštumą jos neišgąsdino – priešingai, suteikė džiaugsmo ir vilties sukurti šeimą.
„Man atrodė, kad turėsiu kuo rūpintis, dalintis savo šiluma ir meile. Viduje jaučiau, kad man gims mergaitė“, – pasakojo Laura.
Ji prisiminė, kad tuo metu galvoje sukosi mintys apie tai, jog savo dukrai galės suteikti tai, ko pati neturėjo – ypač tėčio buvimą šalia, mat pati augo be jo. Nors jai buvo tik 18 metų, Laura sako buvusi itin atsakinga mama.
„Aš pamenu, kad buvau tikrai labai atsakinga mama. Nors man buvo tik 18 metų, bet Viltės rūbeliai visada buvo švarūs, išlyginti. Tuo metu gyvenau bendrabutyje, tad kaimynės mane mokydavo, kaip reikia daryti valgyti, kaip rūpintis vaikeliu.
Mes išeidavome į lauką po kelis kartus per dieną, mokindavau Viltę įvairių dalykų. Taip pat dar rašiau tokią knygą, kurioje buvo žymimi tokie svarbūs dalykai, kaip Viltės pirmoji sruogelė, pirmoji blakstiena. Aš stengiausi viską užfiksuoti“, – dalijosi Laura.
Jaunai mamai – ne vienas iššūkis
Vis tik nors žinia apie nėštumą buvo pasitikta džiugiai, pirmieji iššūkiai pašnekovės neaplenkė. Laura pasakojo, kad su jais susidūrė tada, kai sugrįžo gyventi pas mamą palikusi ją skriaudusį partnerį. Pasak jos, tuomet visa graži svajonė apie šeimą sudužo.
Nors, pasak Lauros, kaimynai visuomet su ja ir Vilte elgėsi gražiai, tačiau ilgainiui ji pradėjo jausti nemalonius žvilgsnius iš aplinkos ir sulaukti užgauliojimų – „va, merga su vaiku“.
„Man tikrai teko pajusti, kad esu kitokia. Pavyzdžiui, būdavo, kad draugės eidavo kažkur baliavoti, tarkime, į šimtadienį, išleistuves, o aš būdavau namuose su vaiku, nes Viltei dygo dantukai, buvo daug ašarų.
Augant Viltei pamačiau, kad vaiko poreikiai didėja. Tada pasimečiau, man iškilo klausimas – ar tikrai teisingai viskas įvyko, ar tikrai norėjau, kad gyvenimas taip pakryptų?
Vis tik tuo metu jau buvau mama, nebebuvo kito kelio. Taip pat buvo toks jausmas, kad mes abi su Vilte esame mano mamos dukros.
Kai mama eidavo namo iš darbo, tai anksčiau parnešdavo saldumyną man. Kai grįžome su Vilte – man ir dukrai“, – apie pirmuosius metus su dukra praleistus pas mamą pasakojo Laura.
Pavyko išlipti iš duobės
Viltei šiek tiek paaugus, Laura pasakojo, kad ją draugės vis pakviesdavo savaitgaliais išeiti pasilinksminti. Vieną kartą ji pasiteiravo mamos, ar ji galėtų vieną vakarą prižiūrėti anūkėlę.
Mamai sutikus, Laura po ilgo laiko pirmą kartą išėjo iš namų. Kaip ji pasakojo, vėliau tokie vis dažnėjantys išėjimai leisdavo užsimiršti apie nelengvą gyvenimą.
„Viltei turbūt buvo keturi metukai, kai aš pradėjau vis dažniau ir dažniau išeiti savaitgaliais. Tada įsikišo tarnybos... Jie pasakė, kad aš turiu išeiti iš namų, nes tokia mama negali gyventi su vaiku, Viltei nesaugu.
Tarnybos mane labai sustabdė nuo visų tų išėjimų, suteikė psichologinę pagalbą. Tada aš važiavau į reabilitacijos centrą, o kol aš buvau reabilitacijos centre, metus laiko mano dukra liko gyventi su mano mama.
Reabilitacijos centre man nežmoniškai pradėjo. Tada labai daug dalykų, atsakymų atėjo į galvą, paaiškėjo, kodėl man norėjosi tos ankstyvos tokios šeimos, kodėl norėjosi kažkuo rūpintis, kodėl aš save kaltinau“, – pasakojo Laura.
Ji atvirai pasakojo, kad iš reabilitacijos centro namo pas dukrą sugrįžo visai kitokia – tuomet prasidėjo jų gražus gyvenimas kartu ir kol Viltė augo, Laura brendo kaip asmenybė.
Dukra pastojo 16-os
Savo dukra pašnekovė viso pokalbio metu labai didžiavosi. Ji pasakojo, kad Viltei puikiai sekėsi moksluose, dukrytė buvo labai šviesus vaikas ir kartu kiekvieną dieną Laurą įkvėpdavo judėti pirmyn gyvenimo keliu.
Tuo pačiu ji pridėjo, kad visuomet stengėsi dukrą saugoti – bijojo, kad istorija pasikartos. Jų namuose alkoholio niekuomet nebūdavo, o kai Viltei sukako 15 ir ji susirado draugą – mama skyrė jai dar daugiau dėmesio.
„Tas berniukas atvykdavo pas mus iš Kėdainių, kartais Viltė nuvykdavo pas jį. Mes su berniuko mama nuolat kontaktuodavome, kalbėdavomės, kad reikia vaikus šviesti, reikia jiems palikti prezervatyvų. Ji su sūnumi kalbėdavosi iš savo pusės, o aš su Vilte – iš savo“, – sakė mama.
Nors Laura stengėsi apsaugoti dukrą nuo pavojų, vis tik jai nepavyko. Dukrai ir jos draugui atšventus Naujuosius metus, gegužės mėnesį šeima turėjo vykti į šeimos atostogas Danijoje.
Kaip pasakojo mama, tuo metu ji pastebėjo, kad dukters pilvas suapvalėjęs, krūtinė padidėjusi. Laura iškart paklausė dukters, ar ji nesilaukia.
„Ji, aišku, įsižeidė, mes susipykome. Viltė nesuprato, kodėl aš čia taip įtarinėju. Žodžiu, paskui aš priėjau prie dukros ir pasakiau, kad kai grįšime į Lietuvą, reikės pasidaryti nėštumo testą.
Ji tada pasakė: „Mamyte, man atrodo, kad reikėtų“... Man tada pakirto kojas. Aš galvojau, kad negali būti, nesąmonė.
Mes grįžome namo į Lietuvą ir pasidarėme testą. Jis buvo labai aiškus, nes dukra buvo jau penktą mėnesį nėščia“, – dalijosi Laura.
Persikraustė gyventi į Birštoną
Pašnekovė pasakojo, kad tuo metu pasakė dukrai, jog teks gimdyti, tačiau prie jos į žinią stengėsi reaguoti ramiai.
Tik jau išėjus iš dukters kambario ir atėjus pas vyrą ji galėjo sau pasisakyti, kaip jautėsi iš tikrųjų.
„Neslėpsiu, viduje prasisuko labai daug keiksmažodžių. Supratau, kad reikės kalbėtis su vaiko tėčiu, gimdyti, gyventi. Galvojau, kad esu labai bloga mama, nes kaip taip nesužiūrėti?
Atrodo, stengiausi, žiūrėjau, kad nebūtų alkoholio, narkotikų, kalbėjomės, viskas jai buvo išpasakota nuo A iki Z. Jaučiau, kad tai buvo mano kaltė.
Buvo gėda, galvojau, ką žmonės pasakys, ką mano mama pasakys... Norėjosi slėptis po pernykščiais lapais, užsikasti, kad niekas nebaksnotų pirštais“, – nuoširdžiai dalijosi mama.
Pasak jos, kadangi Viltė pastojo būdama nepilnametė, joms vėl teko susidurti su tarnybų dėmesiu. Tuo metu tiek Laurai, tiek Viltei prireikė psichologo konsultacijų.
Kaip aiškino pašnekovė, kaip mama, ji jau planavo, kad dukra baigs mokyklą, įstos į universitetą, sieks didelių pasiekimų. Vis tik visos šios svajonės subliuško dukrai pačiai tapus mama.
„Atrodė, kad ji jau nebe ta mano mažytė, nebe ta mano Viltė, kurią aš laikiau ant rankų, ji tapo atskiras, brandus žmogus. Atrodė, kad netekau savo dukros.
Mes tada nuomojomės trijų kambarių butą, gavosi taip, kad Viltė su broliu gyveno viename kambaryje, aš su vyru kitame ir dar buvo pereinama svetainė.
Tada iškilo klausimas, jog gimus kūdikiui merginoms reiktų vieno kambario, o sūnui kito, nes jis negali kartu su jomis gyventi. Tuo metu mums visko jau buvo per daug, dėl to mes priėmėme sprendimą pabėgti iš Vilniaus ir persikraustyti į Birštoną“, – pasakojo mama, pridėdama, kad metus laiko šeima pragyveno svetur.
Močiute tapo 35-erių
Nors gyvenimas nebuvo lengvas, visgi Laura kalbėjo, kad nuo pat pirmųjų anūkės Vakarės gimimo akimirkų ji buvo visur šalia jos. Laura kartu su dukra dalyvavo gimdyme, kirpo virkštelę, o pirmą kartą paėmusi anūkę ant rankų suprato – Vakarė jai kaip dukra.
Problemų augant anūkei nebuvo – Laura pasakojo, kad Viltė visuomet keldavosi ir budėdavo prie verkiančio vaiko, jai niekuomet nereikėjo badyti pirštu ir sakyti, kad turi pasirūpinti savo vaiku.
„Viltei sulaukus pilnametystės, ji su Vakare norėjo išsinuomoti būstą ir išsikraustyti gyventi atskirai. Joms mus palikus aš jaučiau, kad man labai trūksta Viltės ir Vakarės, atrodo, kad namai tapo tušti.
Vis tik dabar jau viskas kažkaip sustojo į savo vietas. Dabar Vakarei jau dveji, Viltei tuoj sukaks 20, o man 38-eri“, – pasakojo Laura.
Pasiteiravus pašnekovės, jeigu galėtų atsukti laiką atgal, ar ryžtųsi šį tą gyvenime pakeisti, ji tvirtino, kad ne. Pasak jos, viskas susiklostė taip, kaip turėtų būti.
Pašnekovė pasakojo, kad jos turi tokią galimybę, kokios kiti neturi – keturios kartos susiburti į vieną vietą – Lauros mama, Laura, Viltė ir Vakarė.
„Aš kartais Viltei sakau, kad ji anksti užaugo, aš anksti užaugau ir kad dabar kažkaip reikia melsti Dievulio, kad Vakarė nepagerintų mūsų rekordo.
Žinoma, visko gyvenime būna, smagu būti jauna mama, bet kur kas smagiau yra auginti vaiką dviese, kai yra mamos ir tėčio palaikymas.
Vakarė šiuo metu dirba matematikos korepetitore, ji protinga, augina savo vaiką ir padeda kitų vaikams. Dabar mes su ja kartais kuriame smagius vaizdo įrašus, parodijas, kaip atrodo jaunos močiutės gyvenimas“, – šyptelėjo Laura.
Siunčia patarimą visiems tėvams
Galiausiai, pasiteiravus Lauros, ką ji patartų tiems tėvams, kurie galbūt susidūrė su nepilnamečių savo vaikų nėštumu, ji pasakojo, kad svarbiausia pasistengti lemtingą akimirką nepratrūkti.
Ji pasakojo, kad iki šiol su dukra pasikalba ir Viltė jai dėkoja, kad sužinojusi apie nėštumą mama stengėsi parodyti jai meilę ir šilumą.
„Realiai toje situacijoje tu nebegali nieko pakeisti. Mes galime tik pasistengti užtikrinti kuo saugesnį vaikelio atėjimą į pasaulį ir pagalbą nėščiajai. Kito kelio nėra.
Šiai dienai jau yra pagalbos linijų, krizinio nėštumo centrų, kurie padeda. Mes su Vilte ėjome į psichologo konsultacijas, nes reikėjo kažkaip visa tai išgyventi.
Žinote, man anksčiau atrodydavo, kad gėda pasakyti socialinėms darbuotojoms apie situaciją, išsipasakoti. Vis tik, kai tai padarai supranti, kad tu nesi vienas ir tuomet tampa nebe taip baisu“, – paaiškino Laura.
Pašnekovė pasakojo, kad pati nematė daug pavyzdžių, kurie parodytų, kad ji ne viena pastojo būdama nepilnametė, jauna tapo močiute, dėl to jau aprimus emocijoms sutikdavo eiti į laidas, kuriose būdavo pristatoma jauniausia Lietuvos močiute.
Ji pasidalijo, kad po dalyvavimo vienoje iš laidų sulaukė ją nustebinusios žinutės, po kurios suprato, kad yra ne viena.
„Man tada parašė viena moteris: „Žinokite, aš 34 metų tapau močiute“. Tada aš atsipūčiau, supratau, kad esu ne viena, taip būna ir kitoms.
Supratau, kad nesu pati blogiausia mama, o vien tas žinomas, kad taip nutinka ir kitiems padeda susidėlioti mintis į savo vietas“, – užbaigė pokalbį ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
