Vilniaus rajono savivaldybė partijos Tvarka ir teisingumas mitingą laiko artėjančių Seimo rinkimų pranašu ir kategoriškai atmeta kaltinimus dėl lietuviškų mokyklų naikinimo.
„Atsakingai pabrėžiame, kad Vilniaus rajone nebuvo ir nėra planuojama uždaryti jokia švietimo įstaiga lietuvių mokomąja kalba. Iš 1992 metais regione buvusių 18 pradinių mokyklų uždarytos buvo tik 3: Beržytės, Putiniškių ir Karklėnų pradinės mokyklos lenkų mokomąja kalba. Kitos mokyklos buvo reorganizuotos (5 lietuvių mokomąja kalba, 4 lenkų, 1 lenkų–lietuvių, 1 lenkų–rusų) ir toliau sėkmingai veikia kaip didesnių švietimo įstaigų filialai/skyriai. Likusių statusas liko nepakitęs“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybė savo pareiškime.
Savivaldybė pabrėžia besistengianti išlaikyti net mažiausias mokyklas, kuriose ugdymas vyksta lietuvių kalba: pvz. Dūkštų (5 mokiniai), Buivydžių (6 mokiniai) pradinio ugdymo skyrius.
Rajono valdžios atstovai užtikrina, kad niekas neplanuoja uždaryti Veriškių pradinės mokyklos: ją reorganizuoti esą ketinama kaip tik norint užtikrinti jos tęstinumą.
Kaip ELTA jau skelbė, atsakydama į lenkų prie Seimo penktadienį rengiamą mitingą partija Tvarka ir teisingumas tą pačią dieną protestuos prie Vilniaus rajono savivaldybės. Kaip teigia partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, lietuviškoms mokykloms Vilniaus krašte yra iškilusi grėsmė.
„Per daugelį metų atsitiko taip, kad iš keliolikos aplink Vilnių veikusių lietuviškų pradinių mokyklų šiandien liko tik kelios. Tačiau ir joms kyla grėsmė sulaukti tokio pat likimo. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono Veriškių pradinei mokyklai. Manau, kad šioje situacijoje būtų logiška ir protinga, kad visų mokyklų reorganizacijos klausimai, ypač ten, kur gyvena kelių skirtingų tautybių valstybės piliečiai, reikia nagrinėti labai atidžiai ir visai nesvarbu, ar tai liečia lenkiškas, rusiškas ar lietuviškas mokyklas“, – sakė V. Mazuronis.
Vilniaus rajono savivaldybės planuojamą ugdymo įstaigų reorganizaciją politikas apibūdino kaip pastangas lietuviškų mokyklų sąskaita stiprinti mokyklas, kuriose dėstoma lenkų kalba.
„Manau, kad ir vienų, ir kitų mokyklų moksleiviams turi būti sudaromos vienodos ugdymo sąlygos. Privalome ieškoti būdų ir galimybių išsaugoti net ir mažiausias mokyklas, nepaisant to, kuria kalba – lietuvių, lenkų ar rusų – jose dėstoma“, – teigė V. Mazuronis.
