Vilniaus festivalyje šiemet pristatoma karališkoji gitaros šeima Los Romeros – tai trijų kartų klasikinės gitaros virtuozų dinastija.
Prieš 50 metų legendinis Celedonio Romero su trimis savo sūnumis įkūrė „Karališkosios gitaros šeimos“ kvartetą, šiandien žinomą milijonams. Šis ansamblis – precedento neturintis reiškinys klasikinės gitaros pasaulyje ir unikalus atvejis muzikos istorijoje, kai šeimoje susibūrę tiek daug vieno instrumento virtuozų. „Mokslininkai žino, kaip klonuoti avį; Romeros žino, kaip klonuoti gitaros virtuozus“, – rašė susižavėję kritikai. Gegužės 24 d., sekmadienį, 19 val., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Los Romeros atliks jubiliejinę kvarteto programą, aprėpiančią XIX–XXI a. ispanų autorių kūrybą, godžiai mintančią etnine Ispanijos regionų muzika, ir barokinių vokiečių polifonijos meistrų kompozicijas, skleidžiančias tobulybės pojūtį.
Solidžią reputaciją turintis Los Romeros ansamblis įkvepia daugelį kompozitorių, koncertuoja su prestižiniais JAV simfoniniais orkestrais ir dalyvauja populiariose pramoginėse JAV televizijos laidose. Jie kviečiami į Baltuosius rūmus ir „Carnegie Hall“, popiežiaus rezidenciją Vatikane ir specialų Velso princo renginį. 2007 m. per „Grammy“ savaitę Los Andžele Romeros šeima pagerbta respektabiliu Įrašų akademijos apdovanojimu „Merit Award“. „Viena įstabiausių muzikinio talento paslapčių atsiveria tada, kai jis genetiškai migruoja per kartas: iš senelio – tėvui, iš tėvo – vaikui. Romeros šeimoje ši genų tėkmė srauni ir nepertraukiama. Visų Romerų virtuoziškumas toks nekintamas, vientisas ir grynas, lyg technika būtų kilusi iš vienos ląstelės“ – pastebi „The New York Times“.
Gitaros šeima Los Romeros
1957 m. Los Romeros šeima iš Ispanijos emigravo į JAV, kur Romeros pasirodė tarptautinėje scenoje ir kaipmat patraukė daugelio dėmesį. Nuo tada Romeros dinastija surengė nesuskaičiuojamą daugybę koncertų įvairiausiuose Amerikos, Europos ir Azijos žemynų taškuose. Jų penkias epochas aprėpiančiame repertuare (nuo renesanso iki šių dienų), greta įvairių Vakarų muzikos istorijos kūrinių, ypatingą vietą užima ispanų autorių kūryba. Romeros kataloge ne viena specialiai kvartetui sukurta ir jam dedikuota kompozicija: Joaquíno Rodrigo, Federico Moreno Torrobos, Francisco de Madinos, Lorenzo Palomo, Mortono Gouldo. 2000 m. Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I už nuopelnus savajam kraštui įšventino Celiną, Pepe ir Angelį į Izabelės Katalikės ordino riterius.
Vilniaus festivalyje Los Romeros atliks aštuonis XIX–XXI a. Ispanijoje sukurtus kūrinius, kurie visi yra kelių elementų lydiniai: Vakarų profesionaliosios muzikos kalba (dažniausiai romantizmo) pasakojamos etninės ispanų kultūros istorijos, o įsigalėjusios kompozicinės klasikinės formos dažnai pripildomos folkloro melikos ir ritmikos detalių. Čia reinterpretuojami įvairių Ispanijos regionų šokiai (fandangas, farukas, habanera), atgimsta ispaniški žanrai (sarsuela, tonadilija), o naujausiose kompozicijoje įtraukiami ir visos Lotynų Amerikos kultūros elementai. Pavyzdžiui, Pepe Romero „Iš Cadízo į Havaną“ remiasi kolumbietišku ritmu, atklystančiu iš hibridinės flamenko formos, sujungusios Kolumbijos dainų modelius ir Kubos ritmus. Šią kompoziciją galima būtų įvardyti teminiu jubiliejinės kvarteto programos kūriniu, atspindinčiu šeimos muzikines ekskursijas ir geografines keliones.
Be minėtųjų ispaniškųjų kūrinių koncerte taip pat skambės Johanno Pachelbelio Kanonas D-dur ir Johanno Sebastiano Bacho choralas „Jėzus išlieka mano džiaugsmas“. Abu baroko šedevrai šiandieną dažnai skamba jungtuvių ceremonijose, bažnytinėse iškilmėse, kino garso takeliuose ir populiariosios muzikos koncertuose. Jie įkvepia ir daugelį kitų autorių, tarp kurių ir brazilų kompozitorius Heitoras Villa-Lobosas. Jo Preliudas Nr. 3 iš Penkių preliudų ciklo gitarai, skambėsiantis koncerte, jau antraštėje „Hommage à Bach“ tiesiogiai atskleidžia šio baroko meistro įtaką.
