Rugsėjo 19-ąją vienam garsiausių šių dienų rusų rašytojų – Viktorui Jerofejevui stuktelėjo šešiasdešimt metukų. Pasak kritikų, galbūt šiuolaikinėje literatūroje yra ryškesnių vardų, tačiau skandalingesnių – ne.
V. Jerofejevas, rašytojas iš pašaukimo, literatūrologas iš profesijos, gimė 1947 m. Maskvoje, diplomato šeimoje. Nuo 1967-ųjų bendradarbiauja periodikoje. 1970 m. baigė Valstybinio Maskvos universiteto filologijos fakultetą. Filologijos mokslų kandidatas (1975 m.). 1979-aisiais V. Jerofejevas buvo priimtas į SSRS Rašytojų sąjungą, tačiau netrukus iš jos išmestas už pogrindinio „Metropolio“ almanacho rengimą. Pastaraisiais metais dėsto įvairiuose JAV universitetuose, nuo 1995-ųjų – veda laidas Rusijos valstybinėje „Kultūros“ televizijoje.
1989-aisiais Rusijoje oficialiai debiutavęs prozos knyga „Anos kūnas arba Rusų avangardo pabaiga“, V. Jerofejevas netruko sulaukti pasaulinio pripažinimo. Į daugelį pasaulio kalbų išverstas rašytojas savo kūryboje atvirai kalba apie šiuolaikinės gyvensenos trapumą, visuomenės vertybių reliatyvumą, savitai plėtoja erotinę tematiką, stengiasi atspindėti ne visuomet teigiamus estetinius bei etinius pokyčius, jo nuomone, įvykusius šių dienų žmogaus sąmonėje. V. Jerofejevas nevengia atvirai pareikšti kritiškos savo nuomonės apie praeities bei šiandienės Rusijos aktualijas.
Pasak rašytojo, norint sėkmingai kopti kūrybinės karjeros laiptais, būtinas ne tik talentas, bet ir laimė. Paprašytas papasakoti, kaip atsidūrė literatūros pasaulyje, V. Jerofejevas patikina, kad rašytoju ne tampama, jog tai – ne profesija. Į literatūrą atveda Dievas ir velnias. „Rašytojo sieloje balansuoja šviesios ir tamsios jėgos, kitaip jo nesuprastų normalus žmogus. Jeigu rimtai mąstyti rašytojas – tai pirmiausia žodžiu paslaptis.
Manau, kad rašytojas silpnesnis už savo žodį, ir jaučiuosi ne kaip žodžio meistras, o veikiau kaip jo vergas – tai saldi ir baisi vergystė“, – teigia jubiliatas.
Parengė Benediktas Januševičius
