Naujausia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) analizė rodo kitokį vaizdą. 2025 metais smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės sudarė 79,2 proc. visų tarptautinius ir supaprastintus viešuosius pirkimus laimėjusių įmonių. Joms taip pat teko 60,5 proc. šiuose pirkimuose sudarytų sutarčių vertės. Nors į analizę neįtraukti mažos vertės pirkimai, būtent jie dėl paprastesnių procedūrų gali būti ypač patrauklūs mažoms, labai mažoms įmonėms ir individualią veiklą vykdantiems asmenims. Vis dėlto dalį smulkiųjų ir vidutinių įmonių nuo dalyvavimo vis dar atbaido įvairūs stereotipai, todėl verta aptarti dažniausius mitus ir paaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.
1. MITAS: Viešieji pirkimai skirti tik didelėms įmonėms
Tai vienas dažniausių stereotipų, tačiau naujausi VPT duomenys jį aiškiai paneigia. 2022–2025 metais smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės vidutiniškai sudarė 81,5 proc. visų viešuosius pirkimus laiminčių įmonių, o didelės įmonės – 4,6 proc. Šie rodikliai apima tarptautinius ir supaprastintus pirkimus (be mažos vertės pirkimų).
Be to, 2025 m. tarp viešuosius pirkimus laimėjusių Lietuvos įmonių labai mažos įmonės sudarė 42,5 proc., mažos – 36 proc., o vidutinės – 16 proc. Tai rodo, kad nedidelė darbuotojų komanda ar mažesnė apyvarta savaime neužkerta kelio tapti viešojo sektoriaus tiekėju.
Žinoma, ne visi pirkimai tinka kiekvienai įmonei. Vienuose pirkimuose svarbesni finansiniai ar techniniai pajėgumai, kituose – specializacija, patirtis ir gebėjimas pasiūlyti poreikius atitinkantį sprendimą. Todėl smulkiajam verslui nebūtina iš karto varžytis dėl didžiausios vertės sutarčių – verta pradėti nuo mažesnės apimties užsakymų, kurie geriausiai atitinka įmonės kompetencijas ir galimybes.
2. MITAS: Viešuosiuose pirkimuose nėra vietos kasdienėms prekėms ir paslaugoms
Nors daugiausia dėmesio sulaukia didelės vertės statybų ar informacinių technologijų projektai, jie sudaro tik dalį viešųjų pirkimų. Viešajam sektoriui kasdien reikia pačių įvairiausių prekių ir paslaugų – nuo maisto produktų, baldų ir transporto priemonių iki reklamos, mokymų, programinės įrangos, medicinos įrangos, pastatų priežiūros bei daugybės kitų sprendimų.
2025 metų analizėje VPT atskirai vertino baldų, IT, maisto produktų, medicinos, statybų ir transporto sektorius. Analizė parodė, kad smulkiojo ir vidutinio verslo dalyvavimo galimybės bei sėkmę lemiantys veiksniai skiriasi. Vienose srityse didesnę reikšmę turi finansinis pajėgumas, kitose – kompetencija ar specializacija.
Kadangi kiekvienos srities viešųjų pirkimų rinka yra skirtinga, prieš dalyvaujant verta įvertinti, kokia joje konkurencija ir aktyvumas. Tai padaryti padeda VPT sukurtas Pirkimų vykdytojų žemėlapis–Švieslentė. Joje galima rasti informaciją apie skirtingų sričių pirkimus, pirkimų vykdytojų rezultatus, konkurencingumo rodiklius ir kitus svarbius duomenis. Tai leidžia verslui geriau suprasti rinką ir lengviau pastebėti nišas, kuriose tiekėjų aktyvumas mažesnis.
3. MITAS: Dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose reikalauja per daug laiko ir specialių žinių
Pirmą kartą susidūrus su viešųjų pirkimų dokumentais gali atrodyti, kad procesas per daug sudėtingas. Tačiau visko žinoti iš anksto nereikia. Pirmiausia verta susitelkti į konkretų pirkimą – atidžiai perskaityti jo sąlygas, įvertinti keliamus reikalavimus, pasiūlymo pateikimo terminą ir tai, ar tiekėjas gali sėkmingai įvykdyti būsimą sutartį.
Pirkimų paiešką palengvina nemokama registracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS). Joje galima susipažinti su einamaisiais metais planuojamais viešaisiais pirkimais, peržiūrėti pirkimų dokumentus, teikti pasiūlymus ir gauti pranešimus apie pirkimo sąlygų pakeitimus ar rezultatus. Nurodžius įmonės veiklą atitinkančius Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) kodus, galima užsisakyti aktualių pirkimų skelbimų prenumeratą. Tuomet nebereikia kasdien tikrinti visų skelbiamų pirkimų – sistema apie tinkamus informuos automatiškai.
Vis dėlto laiko sąnaudas svarbu vertinti realistiškai. VPT analizėje pažymima, kad mažos ir labai mažos įmonės rečiau dalyvauja tarptautiniuose bei supaprastintuose pirkimuose ir dažniau renkasi mažos vertės pirkimus, kurių procedūros paprastesnės. Todėl pirmiesiems bandymams verta rinktis mažos vertės pirkimą, kurio sąlygose iškelti reikalavimai atitinka turimą tiekėjo pajėgumą
4. MITAS: Laimi tik mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas
Kaina viešuosiuose pirkimuose yra svarbi, tačiau ne visuose pirkimuose lemia laimėtoją. Priklausomai nuo pirkimo pobūdžio, gali būti vertinama ne tik kaina, bet ir siūlomo sprendimo kokybė, techninės savybės, ilgaamžiškumas, aptarnavimo sąlygos, darbų atlikimo būdas bei kiti kriterijai, leidžiantys išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.
VPT analizė rodo, kad sutartys, sudaromos taikant kokybės kriterijus, paprastai būna vidutiniškai didesnės vertės nei tais atvejais, kai pasiūlymai vertinami tik pagal kainą. Vis dėlto konkurencijos lygį lemia ne vien vertinimo metodas – reikšmės turi ir rinkos struktūra, techninių specifikacijų pobūdis bei potencialių tiekėjų skaičius.
Kai vertinama ne vien mažiausia kaina, daugiau galimybių atsiveria ir smulkiajam verslui. Specializuota įmonė ne visada galės pasiūlyti mažiausią kainą, tačiau gali išsiskirti lankstumu, kompetencija, geresniu aptarnavimu ar konkrečiam užsakovui tinkamesniu sprendimu. Svarbiausia atidžiai perskaityti pirkimo sąlygas ir suprasti, už ką bus skiriami vertinimo balai.
5. MITAS: Registruotis CVP IS verta tik jau radus konkretų pirkimą
Laukiant, kol tinkamas konkursas pasitaikys atsitiktinai, lengva praleisti verslui svarbias galimybes. Nemokama registracija CVP IS leidžia nuolat sekti savo veiklos srities viešuosius pirkimus. Be to, kai kuriais atvejais pirkimų vykdytojai potencialius tiekėjus kviečia pateikti pasiūlymus patys, todėl sistemoje neužsiregistravusios įmonės gali tokių kvietimų apskritai nesulaukti.
Svarbu suprasti, kad registracija dar nereiškia, kad įmonė privalo dalyvauti kiekviename pirkime. Iš pradžių įmonė gali stebėti rinką, susipažinti su įprastais reikalavimais, įvertinti užsakymų vertę, o teikti pasiūlymus – tik tuomet, kai pirkimas atitinka jos patirtį, pajėgumus bei komercinius tikslus.
Tam, kad pirmieji žingsniai būtų aiškesni, verslui naudinga apsilankyti ir VPT interneto svetainės Tiekėjų polapyje. Jame pateikiama informacija apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, CVP IS, teisės aktus, mokymų medžiagą, rekomendacijas ir dažniausiai kylančius klausimus. Polapyje taip pat galima rasti koncentruotą informaciją pradedančiajam tiekėjui – „Tiekėjo gidas“, kuriame nuosekliai pristatomas pasiruošimas pirkimui, pasiūlymo rengimas ir pateikimas, rezultatų vertinimas bei sutarties vykdymas.
Susipažinus su pagrindine informacija ir įvertinus savo galimybes, belieka žengti pirmą praktinį žingsnį. Viešieji pirkimai nėra uždara, tik didžiausioms įmonėms skirta rinka. VPT duomenys rodo, kad smulkusis ir vidutinis verslas joje jau dabar sudaro didžiąją dalį laiminčiųjų. Todėl sprendimas nedalyvauti gali reikšti ne tik išvengtą nepažįstamą procesą, bet ir praleistus potencialius klientus bei užsakymus. Pradėti galima nemokamai užsiregistravus CVP IS, stebint aktualius pirkimus ir pasirenkant įmonės galimybes geriausiai atitinkančius konkursus.
