„Nuo ateinančios savaitės turėtų pasikeisti kaukių dėvėjimas, nes turime šalių praktikas – jos yra skirtingos, mes tikriausiai pasirinksime tokią vidutinę, dar šiek tiek su saugumu susijusią, kadangi vis tiek yra atmainos, nėra taip ramu ir Europoje, ir pas mus“, – trečiadienį žurnalistams sakė viceministrė.
„Tačiau esant stabiliai situacijai bus keičiama kaukių dėvėjimo tvarka, konkrečiai – privalomas kaukių dėvėjimas liktų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos, globos ir viešajame transporte, visur kitur kaukių dėvėjimas taps rekomenduojamas“, – pridūrė ji.
Kaip vėliau patikslino Sveikatos apsaugos ministerija, kaukių uždarose patalpose, išskyrus nurodytas išimtis, nereikės jau nuo pirmadienio.
Tačiau ji pridūrė, kad visuomenė „kviečiama įsivertinti“, kada reikėtų užsidėti veido kaukę, ypač renginiuose.
„Kadangi, saugant save ir aplinkinius galbūt tam tikruose renginiuose, įvertinus situaciją, reikėtų pasirinkti saugesnį rekomenduojamą variantą – dėvėti kaukes“, – kalbėjo A. Bilotienė Motiejūnienė.
Lietuvoje šiuo metu galioja reikalavimas parduotuvėse, paslaugų teikimo vietose dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius.
Dėl kaukių reikėtų palikti spręsti savivaldybėms?
Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga siūlė kaukių atsisakyti palaipsniui, stebėti ar jas nuimant nestebimas atvejų šuolis.
„Remiantis kitų šalių patirtimi, nematysime, atvejų šuolio, ar nėra kabinamos didžiausios rizikos grupės, tai po truputį bus galima nuimti tą reikalavimą paliekant tik rekomendaciją ir visai populiacijai. Bet siūlau nedaryti skubių judesių, jei jau tiek kaukes išnešiojome, ar mėnuo daugiau ar mažiau nepaveiks nieko – nei finansiškai, nei psichologiškai“, – „Žinių radijui“ yra komentavęs jis.
Tuo metu Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras pastebėjo, kad kaukių taisykles būtų galima reguliuoti kiekvienos savivaldybės lygmeniu.
„Reikėtų žiūrėti pagal regionus, kokie vyksta renginiai, tai tos kaukės reikalingos ne tiek, kad apsisaugotum, bet jei žmogus yra sergantis, mažiau apkrėstų aplinkinių žmonių. Kai kurios valstybės, matome, atsisako kaukių, bet kitos jau buvo atlaisvinusios ir vėl po truputį grįžti. Taigi reikėtų žiūrėti bendrą epidemiologinę situaciją“, – komentavo jis.
Per parą – 3705 atvejai ir 5 mirtys
Praėjusią parą nustatyti 3705 nauji COVID-19 atvejai, penki žmonės mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 3116, antrą – 582, trečią – septyni žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1176 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug trimis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 49 iš jų – reanimacijoje.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai mažėja ir siekia 1671,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mąžta ir siekia 37,6 procento.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.
Visi mirusieji nuo COVID-19 buvo vyresni nei 70-ies, pilnai paskiepytų iš nebuvo nė vieno.
ir per tv rodė daug kurie numirė paskiepyti .
