SD duomenimis, ūkio darbo našumas pernai augo 5,1 proc. - tris kartus lėčiau nei atlyginimai. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išaugo 17,5 proc., iki perkopė 1500 Lt ribą, neto darbo užmokestis augo 19,6 proc. ir sudarė 1096 Lt. Realusis darbo užmokestis įvertinus infliaciją šalyje padidėjo 15,2 proc.
Nors prieš keletą metų kai kurie verslininkai nesiryžo investuoti į gamybos automatizavimą, šiandien, smarkiai trūkstant gerų darbuotojų, padėtis keičiasi iš esmės.
„Nusipirkome robotą ir esame labai patenkinti. Robotas negers, nedarys pravaikštų, dirbs be poilsio dienų, netikėtai neišvažiuos į Airiją ir nereikalaus didesnio atlyginimo“, - automatizavimo naudą dienraščiui pusiau juokais dėstė vienos metalo dirbinių įmonės vadovas. Tačiau prisistatyti nenorėjo – gali įsižeisti darbuotojai.
Nors investicijos į gamybos automatizavimą siekia milijonus litų, verslininkai vardija naujų techninių sprendimų pranašumus, tarp kurių noras sumažinti neprognozuojamai augančias išlaidas atlyginimams - vienas iš svarbesnių.
Bendrovė „Vilkyškių pieninė“ pernai baigė visiškai automatizuoti sūrių gamybos cechą, o šiemet žada investuoti daugiau nei 1 mln. Lt sūrių pakavimo ir vakavimo vietoms automatizuoti.
„Tai leis išlaisvinti 30 žmonių iš 70, ši investicija atsipirks per dvejus metus. Mums naudingiau daug didesnį atlyginimą sumokėti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui nei keliems ar keliolikai žemesnės kvalifikacijos žmonių“, - naujo projekto naudą dėsto VP vadovas. Anot jo, automatai šiuos darbus atliks daug greičiau nei žmonės, todėl įmonės konkurencingumas didės.
Pasak Gintaro Valančiaus, mėsos perdirbimo įmonės „Vilkė“ generalinio direktoriaus, investicijos automatizuojant tam tikrus procesus davė apčiuopiamos naudos - padidino našumą ir sumažino išlaidas darbuotojų atlyginimams. Tačiau viso gamybos ciklo perduoti automatams tiesiog neįmanoma - tokia esanti mėsos pramonės specifika.
„Jei gamybos procesą įmanoma automatizuoti, gana nesunkiai galima pasiekti ir gerų darbo našumo rodiklių. Tačiau kai kurių darbų automatizuoti neįmanoma - neapsieisi be mėsos išpjaustytojų, be skerdikų. Būtent šiose grandyse našumas ir šlubuoja“, - aiškino G. Valančius.
Jo teigimu, žemas „rankinio“ darbo našumas labiausiai susijęs su kvalifikuotų ir patikimų darbuotojų stoka.
Kitas įmones investuoti į modernesnes technologijas labiau skatina siekis išlikti rinkoje, o augančių atlyginimų problemą jie stumia į antrą planą.
„Investuoti tenka pirmiausia dėl ES reikalavimų, išaugusių klientų poreikių kokybei. Vartotojas nori kokybiško produkto, o tam reikia naujų įrenginių ir kvalifikuotos darbo jėgos“, - pažymėjo Algis Bakonis, „Panevėžio stiklo“ generalinis direktorius.
Jo teigimu, nauji įrenginiai leidžia padidinti darbo našumą, tačiau svarbiausias veiksnys - įrangos priežiūros kultūra, darbuotojų kvalifikacija ir mentalitetas.
„Mūsų žmonėms sunku persilaužti, suprasti, kad reikia pinigus uždirbti, o ne tik ateiti į darbą. Jau matome labai gerų poslinkių, nors norėtųsi, kad jie būtų dar spartesni“, - teigė A. Bakonis.
Verslininkai vardija ir kitą problemos pusę - naujos technologijos leidžia atsisakyti žemos kvalifikacijos darbuotojų, tačiau įrangai aptarnauti reikia itin kvalifikuotų specialistų, o jų taip pat trūksta, rašo "Verslo žinios".
