Teismas patvirtino Vilniaus apygardos prokurorų kaltinimą ir vilnietį 28 metų M. M. pripažino kaltu pagaminus, laikius ir realizavus netikrus didelės vertės vertybinius popierius – paprastuosius vekselius (BK 213 str. 2 d.). Vilniaus apygardos teismas jam skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, nuteistasis nuosprendį yra apskundęs Lietuvos Apeliaciniam teismui. Nagrinėti skundą numatyta rugsėjo pradžioje.
Įvertinus surinktus įrodymus, nustatyta, kad M. M. turėjo tikslą ir mėgino apgaule įgyti teisę į svetimą, dviem asmenims priklausantį turtą – pinigines lėšas, iš viso daugiau kaip 0,5 mln. litų.
Apsimetęs pašto kurjeriu, 2007-ųjų kovą M. M. Panevėžyje gyvenančiam 49 metų K. Č. pateikė pasirašyti neva pranešimą apie registruotą laišką. O iš tikrųjų M. M. jam kyštelėjo paprastojo vekselio blanką. K. Č. jame užrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė, o tariamam kurjeriui pareikalavus – parodė savo asmens tapatybės kortelę. Vėliau M. M. vekselį pats baigė pildyti, nurodydamas, kad K. Č. jam skolingas 150 tūkst. litų ir kad šiuos pinigus įsipareigoja po mėnesio grąžinti. Pagaminęs netikrą vertybinį popierių – paprastąjį vekselį – jį laikė, o vėliau pateikė vienai sostinės notarei. Gavęs iš jos vykdomąjį įrašą M. M. jau kitą dieną apsilankė pas panevėžietį antstolį. Matyt, tikėjosi, kad tariamoji skola bus išieškota panaudojant K. Č. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą.
Netrukus, tų pačių metų gegužę, M. M. nusitaikė į kito žmogaus turtą. Dar viena jo auka tapo vilnietis 58 metų I. N., iš kurio M. M. nuomojo butą. Sykį buto savininkui prasitarė dirbąs bendrovėje, kuri gamina langus ir duris. I. N. sumanė sodo namelyje pasikeisti duris. Nuvykus į sodą M. M. išmatavo senąsias ir per kelis kartus paėmė avansą, beveik 2 tūkst. Pats pasiūlė šį avansą įforminti. Lietuvių kalbos nemokantis I. N. jam paduotame paprastojo vekselio blanke įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. M. M. teliko galutinai užpildyti vekselį, įrašant, jog I. N. jam neva yra skolingas 351 tūkst. litų. Nuo tada pradingo su visu avansu, skubiai iš nuomojamo buto išsikraustė. Savo pagamintą netikrą vertybinį popierių pateikė tai pačiai Vilniaus notarei, o gavęs jos vykdomąjį įrašą – antstoliui. M. M. buvo nusitaikęs į I. N. 2 ha ploto žemės sklypą sode. Netrukus I. N. buvo pranešta, kad jo sodo sklypas su namu – areštuotas.
Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme M. M. neigė savo kaltę, stengėsi išsisukti pateikdamas neįtikėtinas versijas. Stengėsi įtikinti, kad abiems nuo jo nukentėjusiems vyrams skolino nemažas pinigų sumas, nors šio teiginio įrodyti negalėjo. M. M. yra įkūręs įmonę, gaminančią langus ir duris, tačiau internete apstu jo apgautų klientų nusiskundimų – pinigus paėmęs, produkcijos nepateikęs, slapstosi. Praeityje, 2000 metais, M. M. du kartus buvo teistas (teistumas išnykęs). Abu kartus – už vagystes, tačiau realiai bausmės nė karto neatlikinėjo.
Atsakomybė už nusikalstamas veikas, susijusias su vertybiniais popieriais, numatyta Baudžiamojo kodekso 213-ame straipsnyje. Vertybiniai popieriai – dokumentai, patvirtinantys privačią asmens teisę ir kito subjekto turtinį įsipareigojimą. Tai akcijos, čekiai, obligacijos, vekseliai. Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aleksandro Bukelio, neatsitiktinai baudžiamoji atsakomybė už netikrų vekselių gaminimą, klastojimą, laikymą ir realizavimą numatyta tokia pat, kaip ir už pinigų padirbinėjimą.
„Pasirašydami bet kokius dokumentus žmonės privalo būti atsargūs, atidžiai perskaityti pateiktą dokumentą, nepasirašinėti neužpildytų blankų ar paprasčiausių tuščių popieriaus lapų, – sakė A. Bukelis. – Manau, visuomenė per mažai žino, kas yra tie vekseliai, ir koks pavojus tyko patekus į juos klastojančių sukčių pinkles. Tokio pobūdžio nusikaltimai – ne tokie jau reti. Dalis iš jų susiję su formalumais, kurių prireikia gyventojams atkuriant teisę į kadaise turėtą žemę bei ją parduodant. Žmonės ieško tarpininkų, kurie padėtų jiems tvarkyti dokumentus... Sukčių aukomis dažnai tampa pagyvenę, lietuvių kalbos nemokantys, nedidelio išsilavinimo, lengvai pasitikėti linkę žmonės“.
Vilniaus apygardos teismas vilnietę 48 metų A. P. pripažino kalta pagaminus ir realizavus netikrą paprastąjį vekselį siekiant įgyti vienos Vilniaus rajono gyventojos turtą – 150 tūkst. litų. Apgavikė šiai senyvai, lietuviškai nesuprantančiai moteriškei žadėjo padėti atgauti jos seneliui priklaususią žemę. Kratos metu A. P. bute rasti dar keturi pagaminti ir iš dalies užpildyti vekseliai. Nuo deramos bausmės išgelbėjo silpna sveikata – atsižvelgdamas į tai, teismas jai skyrė bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.
Tas pats teismas patvirtino ir Vilniaus apygardos prokurorų kaltinimus vilniečiams 39 metų V. K. ir 21 metų K. A. Kartu veikdami jiedu apgavo Vilniaus rajono gyventoją A. K., kuris pasirašė 65 tūkst. litų vertės vekselį. V. K. pagamino dar du vekselius: 95 tūkst. litų vertės – realizavo, o 51 tūkst. litų vertės – laikė. Jo auka tapo K. B. iš Vilniaus rajono. Beje, ir jis, ir A. K. turėjo žemės sklypus, kuriuos sukčiai siūlėsi parduoti. Pridėjus anksčiau paskirtos, bet neatliktos bausmės dalį, V. K. laisvės neteko aštuoneriems metams, K. A. – dešimčiai mėnesių.
Dar trijų asmenų – Šilalės gyventojo 49 metų A. S. ir vilniečių 36 metų P. M. bei 43 metų R. R. – baudžiamoji byla teisme dar neišnagrinėta. Sukčiai buvo nusitaikę į vienos Vilniuje registruotos įmonės direktorių. A. S., talkinant kitiems dviem, pagamino ir realizavo tris netikrus vekselius, siekdamas neteisėtai įgyti didelės vertės svetimo turto – 700 tūkst. litų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nukentėjusiojo parašas vekseliuose buvo suklastotas.
Įstatymas tam, kuris pagamino, laikė arba realizavo netikrus didelės vertės vertybinius popierius, numato laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmę.
