Dabar kaime mažai ką patys augina, o pieną perka parduotuvėje, nes praktiškai niekas neturi karvės.

Gyvenu kaime visą gyvenimą, ir stebina ne tas , kad dovanų davė, o tas kad pinigus ima. Mes juokiamės kad pas mus egzistuoja mainai, kažkas turi kiaušinių kažkažkas agurkų, o dar kažkas gali padėti daržą nuravėti.. nors pamažu jaučiasi susvetimėjimas, bet mes dar gyvi

Bent parašykit malonios moters varda ,kad deramai padėkotumėte…

Na,tokie tik likę kaimuose,o siaip dabar verslas-pinigai svarbiausia.Jokio nuoširdumo,ar užuojautos,dar tą turi paprasti žmones,o snobai jau nebe.

Ingute turi dažniau važiuoti pro šitos močiutės daržą .

Šaunuolė, nuostabu, tai kaimo žmogus, ne kurorto,ačiū dievui, kad tokių dar atsiranda,stiprybės!

Jei prie mano namelių sustotumėte, irgi priskinčiau ko nors nemokamai. Manau, jog Lietuvoje nemažai tokių - linkusių pasidalinti.

taip tai tiesa ir viskas gyvenimiška - tik gaila labai gaila kad tokie žmonės lietuvoje baigesi neti kaime beti miestuose , dabar jaunymas gyvena ta mintimi ir tokiu gyvenimo budu kad viskas yra perkama ir paduodama , ir pagrinde gyvenimo dalį su daro ne žmogaus dvasinis pasaulis o materelinis pasaulis ir viską valdo pinigas ir biznis , ---va ką pasisėmėme iš vakarų materealaus pasaulio viską valdo pinigas ir tiesą ir melą ir apgaulę , žogiškūmas ,nuširdūmas, švelnųmas ,geris , taika , supratingūmas iš Lietuvos padandės baige išeti , , viršu ima puikybė, materelizmas ir kt. nelietuviški ir ne žmoniški reiškiniai-- tai va toks pav. kaip moteriškės kaimo nuoširdumas nustebino išpaikusę jauną moteriškaitę kad net parašė į viešumą

Net nesusimąsčiau, kad pasak autorės esu geras žmogus. Natūralu. Visada sodo daržo gėrybėmis apdalinu draugus, kaimynus, pažįstamus ir nepažįstamus. Mėgstu sodininkauti, daržininkauti. Pomidorai, braškės, agurkai, salotos - auginu, bet nevalgau, tad viską išdalinu. Duoti visada smagiau nei imti. O ir auklėtas buvau:" nebijok kitiems daryti gerą!".

Komunistui iš Daukanto g. duokit adresą, tas labai mėgsta nemokamas gėrybes.