Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Obuoliu velyva rudeni buna pilna zeme, bet niekam ju imti neleidziu. Viska palieku stirnoms bebrams ir zuikiams jei ju dar yra. Sakau tegu penisi ir kada nors koki ozi sumedziosiu. Kur tau, senatve taip susuko, kad savo pistona tarp koju vos randu...
@DedeTomas
- durnas komentaras , nei pridėti nei atimti -deda tomas pusprotis
O nuotraukoj tai ta is Kapsuko merga kuri su Jampolskiu strypciodavo, Konano sesuo Zvaguliu chebros
@Dzvangulienė
nagi nuotraukoje tai graži as tai bučiau padovanojęs ir visą daržą
Viskas čia taip kaip ir turi būti, taigi ne pas svetimą užėjo, o pas tetą. Būtų negražu jei teta būtų ėmusi pinigus iš giminaitės.
@Kaimietė
Gal moteris pasidalijusi daržo gėrybėmis visai ne teta ir net nepažįstama. Bet Inga tiesiog iš pagarbos gerąją moterį pavadino teta. Dar yra mandagių malonių žmonių kurie į nepažįstamą pagarbiai kreipiasi TETA ar MOČIUTE pavadindami.
@VILIJA
Kartą prekybos centre vieną moterėlę močiutė pavadinau. Toji kad supyko, rėkti pradėjo, kad ji ne močiutė, anūkų neturi, nes netekėjusi. Ir supraski tas moteris. Bet gal čia senmergių kompleksai lenda. Jeigu jau garbingo amžiaus, tai normalu, kad močiutėlė ar mamutė gražiai skamba.
@Jo
Mamytė galima, o štai močiutė mane irgi žeidžia. Neturiu aš anūkų, nors ir ne senmergė, bet esu moderni moteris, ir nėra ko čia " močiutintis". Juo labiau, kad Lietuvoje šis žodis beveik paniekinamai skamba
@Jo
Dirbant slaugos skyriuje, vedėja neleisdavo moterų močiutėmis vadinti, sakydavo, jums jos ne močiutės, tai tekdavo pavarde kreiptis.
@Chi
Pamirsot kad dabar visi ponai ir ponios. Prie ko čia "mociute". O pavarde kreiptis visai negražu. Galima kreiptis ponia ir varsu. Ber tikrai ne pavarde, ypač slaugos namuose.
@VILIJA
, nemanau, kad tai pagarba vadinti kitą moterį teta. Mane, pvz., tai žemina.
@Inga
- o aš vienakart pagyvenusę moterį pavadinau mergaite , - na sakau pavėžėsiu sustojau sakau gal sušalo laukdama autobuso - sakau meraite prašom sestis pavešiu -- ir ką galvojete ohoho koią pirtį iškureno keleivė , išlipdama dar pridėjo mergaitės nemoka pinigais - o man 85+ sėdžiu ir galvoju na moterų ir proteliai
@Inga
Jei tave pavadinus teta žemina, tai tik tavo asmeninis reikalas. Kartą sutikus kaime senyvą moterį, norėdamas paklausti kur galiu rasti man reikiamą žmogų, tą moterėlė pavadinau "ponia". Jinai net savotiškai įsižeidė, atsakydama- kokia aš tau ponia, jei esu paprasta kaimo moteris.
@VILIJA
Svetimų, nepažįstamų žmonių nedera vadinti nei tetom nei močiutėm, nepažįstat, tai ir nėra ko kalbėtis familiariai ir peržengt mandagumo ribas. Mangagu kreiptis tiesiog "Jūs". Močiutėm tegu vadina anūkai, tetoms- sūnėnai, dukterėčios. Mane irgi kartą pavadino "teta" gal 6-7 metų berniukas,- tada buvau 20metė studentė ir visai nesijaučiau tetule. Pasakiau savo vardą ir paprašiau kreiptis vardu.
kad Lietuvoje yra tokių gerų žmonių. Va ryt irgi važiuosiu, tai galvoju sustosiu prie svetimos degalinės.
@Gerai
- o tai savo degalinė tik priešams
Prieš tris metus atvikau iš Panevėžio,nusipirkau namą šalia Druskininku,kaimynai nuostabus atneša ir svogunu, agurkų nedgi lašinių...
@Vilius
Meluok bet turėk saiką. Gal ir gyveni netoli Druskininkų, bet lašinių tau tikrai niekas neneša, nes jau keli metai niekas ten neaugina kiaulių, nes yra uždrausta. Patys kaimiečiai lašinius perka turguj ar parduotuvėse. Daržovių irgi vargu ar atneštų, nes daugumas augina daržoves tik dėl savęs. Jei pats esi kvailas ir melagis, tai negalvok kad visi tokie ir tavo melais aklai tiki.
@DAIVA
Gal Viliui lasinius is Maximos atneša
Kodel gi ne. O gal ten ukrainieciai gyvena
Kodel gi ne. O gal ten ukrainieciai gyvena
@Vilius
Labai abejoju ar tose apylinkėse žmonės tiek prisiaugina daržovių, kad dalintų kažkokiam tinginiui atėjūnui. Juk aplink Druskininkus beveik vien smėlynai, žemė nederlinga, plius paskutinius kelis metus vasaros karštos, lietaus mažai. Žmonės džiaugiasi kad savo reikmėm užsiaugina daržovių. O kad kažkam dalintų veltui tokio cirko dar negirdėjau. Yra kurie galbūt užsiaugina daugiau, bet perteklių parduoda turguj. Todėl mažiau meluok ir tyčiokis išvisų, nes labai negražu
@PATARIMAS
Nejuokinkit, visi darbštūs žmonės užsiaugina daržovių sau, padovanoja šiek tiek ir kaimynui, ne kasdien, ne po daug, bet kartais pavaišina. Pats kažkodėl vaizduojate druskininkiečius kaip šykščius, gobšius, tingius žmones, kurie nei sau nesugeba pakankamai užsiauginti, nei kitam nepasiūlo pasivaišinti. Tikrai labai NEGRAŽU taip šmeižti žmones. Iš Dzūkijos krašto kilusi viena bendradarbė - dosnesnio ir vaišingesnio žmogaus neteko sutikti.
Įbėga į ikinę, bet nesitiki, kad prie pat durų būsiu. Tada pasisuka atgsl, bananą vieną paima.
Smagu skaityti apie gerą darbą.Yra žmonių, kurie daro gerus darbus dažnai.Aš jau senjora, bet man padeda labai gera šeima., bet kada.
@Bronislava
Na ir daryk gerus darbus ir tikėkis. Kai pakliūni į bėdą visiem pofig tavo tie geri darbai
Tai jei daug yra ko nepasidalinti, as pernai irgi nesiau kaimynei visa krepsi kriausiu nes ji tokiu neturi o pas mus buvo daug, kam supudyt geriau atiduot zmogui suvalgyt
Visko būdavo ir anais laikais mūsų kaime net durų nerakindavo. Bet kai ėjome iš mokyklos mes su broliu pasiėmėm po obuolį iš kaimyno sodo. Tai gavome pylos nuo tėvų. Sako jai norėjot reikėjo paprašyti. Mat kaimynas atėjo ir apskundė kad obuolius vogėme. Nors jų sodas buvo didelis. Mums vaikams atrodė kad dėl kelių obuolių nenubiednės.
@Jonas
Ne apie nubiednėjimą kalba, o apie tai, kad imti kažką nesiklausus būdavo didžiausia gėda tėvams, kad vaikų neišauklėja.
Močiutė turėjo nedidelį sodą, kuriame augo labai skanūs obuoliai, slyvos, trešnės. Kažkodėl kiti kaimo žmonės tokių veislių nesugebėdavo pasisodinti, kaimynai ar šiaip praeiviai ateidavo paprašyti obuolių ar trešnių. Močiutė visada leisdavo.
O nesiklausę eidavo tik vienos asocialios moters vaikai, gimę nuo skirtingų tėvų, ir eidavo per visų sodus, daržus ir imdavo ką sugalvoję. Tvarkingų šeimų vaikai žinodavo, kad be leidimo imti negalima.
Močiutė turėjo nedidelį sodą, kuriame augo labai skanūs obuoliai, slyvos, trešnės. Kažkodėl kiti kaimo žmonės tokių veislių nesugebėdavo pasisodinti, kaimynai ar šiaip praeiviai ateidavo paprašyti obuolių ar trešnių. Močiutė visada leisdavo.
O nesiklausę eidavo tik vienos asocialios moters vaikai, gimę nuo skirtingų tėvų, ir eidavo per visų sodus, daržus ir imdavo ką sugalvoję. Tvarkingų šeimų vaikai žinodavo, kad be leidimo imti negalima.
Avie, kur vis apie svetimus vyrus ir svetimas bobas rašai. Dar nesutikai olgarcho kad tave pagaliau išsivežtų atgal?
Važiuodama pro šalį Inga sustojo prie svetimos moters daržo: to, kas įvyko, nesitikėjo net pati