Nepaisant to, kad vasara nešykšti šiltų dienų, žmonės sugeba ir persišaldyti. Šeimos gydytojos Rasos Isevičienės teigimu, tokių yra visai nemažai.
„Tikrai pasitaiko peršalimų, ir ne tiek mažai. Turime žinoti, kad tai, ką mes dažniausiai vadiname peršalimu, dažniausiai būna infekcija, sukelta virusų. Jei turime stiprų imunitetą, jis tyliai sukovoja su virusu, kurį pasigauname.
„Tačiau kitaip gali būti, jei imunitetas nėra labai stiprus, galbūt būname ir nemiegoję, šventę per naktį, galbūt patiriame daug streso, įtampos, kas mūsų dienomis gana dažna.“
Tačiau kitaip gali būti, jei imunitetas nėra labai stiprus, galbūt būname ir nemiegoję, šventę per naktį, galbūt patiriame daug streso, įtampos, kas mūsų dienomis gana dažna. Taip pat imunitetą silpnina kondicionieriai. Taigi tai, kas galbūt būtų atsipirkę tik nuovargiu, virsta gerklės skausmu ar sloga ir net rimtesniais simptomais“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Vengti temperatūros skirtumų
R. Isevičienė priminė, kad kartais „išlenda“ ir bakterinė infekcija – angina: „Streptokokas yra bakterija, kuri gyvena tarp mūsų, kartais ji taip pat tyliai nešiojama burnoje – laukiama, kada nusilps imunitetas, tada ji pradeda daugintis, duoda stipresnius simptomus, kada jau prireikia ir antibiotikų.“
Pasak gydytojos, vienas svarbiausių dalykų vasarą norint saugotis peršalimo yra vengti labai didelių temperatūrinių svyravimų.
„Jei būname karštą dieną lauke, įsėdus į automobilį nereikėtų kondicionieriaus į save atsukti labai dideliu temperatūriniu skirtumu“, – patarė šeimos gydytoja.
Ji pridūrė, kad šiaip vasaromis peršalimais sergama rečiau, nes daugiau būnama gryname ore, labiau vėdinamos patalpos: „Virusai tiesiog neturi tokios galimybės plisti, tad to ir reikėtų laikytis, taip pat svarbu mylėti, saugoti save, leisti sau pailsėti.“
Kenčia ne tik lėtiniai pacientai
Pašnekovės pastebėjimu, esant šiltesniems orams visada save labiau reikėtų pasaugoti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.
„Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės paprastai nemėgsta karščio, jaučiasi prasčiau, jaučia silpnumą. Tuo metu krenta kraujospūdis, nes plečiasi kraujagyslės, bet būna ir priešingai – kitiems kraujo spaudimas gali kilti, atsirasti galvos svaigimas, bendras silpnumas.
Karštis dažnai pablogina situaciją ir sergant astma, gali atsirasti dusulys, tokie žmonės labiau rizikuoja perkaisti, gali būti tiek saulės, tiek karščio smūgis. Todėl tokiems žmonėms itin svarbu įvertinti orų sąlygas dėvėti plonus rūbus, mažiau būti saulėje, vėdinti patalpas, vartoti daugiau skysčių“, – aiškino R. Isevičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad karštis labiau vargina ne tik širdininkus, bet ir sergančiuosius kvėpavimo takų ligomis, turinčius autoimunines ligas, artritus. Vis tik gydytoja pastebėjo, kad segantieji lėtinėmis ligomis paprastai žino savo būklę ir yra labiau susigyvenę, labiau saugosi nei, pavyzdžiui, jauni žmonės.
„Mažiau kreipiant dėmesį į sveikatą gali ištikti ūminės ligos. Ir tai dažnai medikams kelia daugiau problemų nei lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Kokios tai ligos?
Priklausomai nuo vasaros, bet jei ji pasitaiko karštesnė, būna nemažai ir saulės smūgių, ir karščio smūgių. Apie tokį dalyką žmonės paprastai nebūna girdėję, kad galima gauti smūgį ir nuo karštos temperatūros, kas pasireiškia galvos skausmais, pykinimais, vėmimais, silpnumu, šaltkrėčiu“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Perkaitusiam žmogui patariama pagulėti, duoti atsigerti, vaistų nuo uždegimo, apkloti vėsesniu audiniu.
Pamiršta apie maisto saugos taisykles
R. Isevičienės pastebėjimu, vasaros laikotarpiu dar vienas aktualus sutrikimas yra apsinuodijimai.
„Reikėtų nepamiršti, kad maiste gyvena bakterijos – salmonelės, Campylobacter, kuri gana dažnai rankama kiaušiniuose, mėsos patiekaluose, ypač vištienoje. Taigi reikėtų žinoti, kad produktus reikia laikyti vėsiai. Matau, žmonės dar dažnai nežino, kad higiena galioja ir vasarą, mėsos gaminiams reikia turėti atskirą peilį ir atskirą pjaustymo lentelę
„Reikia saugotis, kad ta bakterija, kada ruošiame maistą, kuris bus termiškai apdorotas, nepapultų ant tų maistų produktų, kurių neapdorosime. Jei tuo pačiu peiliu pjaustysime ir mėsą, ir duoną, galima susirgti.“
Reikia saugotis, kad ta bakterija, kada ruošiame maistą, kuris bus termiškai apdorotas, nepapultų ant tų maistų produktų, kurių neapdorosime. Jei tuo pačiu peiliu pjaustysime ir mėsą, ir duoną, galima susirgti. Dažnai žmonės kaime, sodybose ne visada turi sąlygas viską gerai nuplauti ir laikyti šaltai“, – priminė gydytoja.
Nuo Laimo ligos iki anafilaksijos
Tarp dažnų vasaros sutrikimų pašnekovė įvardijo ir erkių platinamą Laimo ligą.
„Ji pradeda reikštis nuo pavasario, ir vaikams, ir suaugusiems aptinkama gana plačiau. Tad vis norisi akcentuoti, kad jei jau einama į gamtą, ne jei ir karšta, reikėtų tinkamai apsirengti, kad neliktų patogų vietų erkėms užlipti, naudoti repelentus ir būtinai apsižiūrėti grįžus. Ypač vaikus reikėtų apžiūrėti, neretai erkės mėgsta ir pabūti ir plaukuotoje kūno dalyje, dažnai mes nepamatome įkandimo“, – kalbėjo R. Isevičienė.
Saugotis reikia ir vabzdžių įkandimų. Gydytojos teigimu, kartais net nesuprantama, kas įkando, o reakcija būna audrina.
„Galvočiau, kad kiekvienam žmogui būtų tikslinga su savimi turėti pačių paprasčiausių alerginių vaisų. Nes alerginė reakcija gali kilti ir tam žmogus, kuris negalvojo, kad yra alergiškas.
Dėl vabzdžio ar uodo įkandimo jų gerti gal nėra būtina, bet tikrai matome, kad reakcijos būna audringos, pavyzdžiui, į maistą, jos pasitaiko net ir tiems, kurie nebuvo alergiški. Liūdniausios situacijos būna, kai prasideda anafilaksinė reakcija, tad budrūs turėtume būti visada. Jei matoma, kad šalia žmogus pradeda dusti ir tinsta, galima kviesti ir greitąją pagalbą“, – patarė šeimos gydytoja.
