Užsienio reikalų ministerijai artėja sunkūs laikai. Teigiama, kad jos finansavimas praėjusiais metais buvo didžiausias per nepriklausomybės atgavimo laikotarpį. Tai yra 245 milijonai litų.
Po šiais metais darytų apkarpymų liko 185 milijonai. Kitais metais diržas turės būti suveržtas iki 110 milijonų litų.
Užsienio reikalų ministerija apie Lietuvos ambasadų uždarymą užsienio šalyse kol kas nekalba, tačiau finansų ministerijos nurodymas karpyti išlaidas smogs per gyvybiškai svarbias vietas.
Užsienio reikalų ministerijos finansų departamento direktorius Arūnas Jievaltas teigia, kad penkiasdešimčia procentų išlaidas mažinti būtų galima butams, kompensacijoms. „Tačiau yra tam tikros raudonos linijos, kurių peržengti negalima, o, atrodo, mes turėsime jas peržengti“, - LNK žinioms sakė jis.
Sunkūs laikai artėja kone visoms ministerijoms, teismams, Seimui ir kitoms valstybinėms įstaigoms. Pasak Finansų ministerijos, daugiau nei per pusę privalės sumažėti valstybinių institucijų išlaidos prekėms ir paslaugoms, įvairiems pirkiniams, komandiruotėms, išlaikymui.
Esą visos valdžios institucijos bendrai turės sutaupyti beveik 2 milijardus litų.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad vienoms institucijoms reikės pasispausti labiau, kitoms – mažiau: „Gali būti taip, kad kai kurioms įstaigoms reikės pasispausti daugiau dėl to, kad jos turi didesnes galimybes tai padaryti dėl savo veiklos specifikos. Kai kurioms kitoms institucijoms šis mažinimas bus mažesnis dėl to, kad galbūt yra eilučių, kurių mechaniškai nubraukti 55 procentais mes negalime“.
Pasak Finansų ministerijos nurodytas išlaidų karpymo skaičius gali keistis. Esą ekonominei situacijai pablogėjus, išlaidos valstybės institucijoms gali būti karpomos dar labiau.
Pasak ministerijos, valstybės institucijos išlaidauti negalės dar maždaug trejus metus.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže
