Technika ima viršų bene visose gyvenimo strityse. Tai iš esmės gerai, nes labai palengvina žmonių darbą ir buitį. Šiandien matome, kad technika pamažu įsigali ir politikoje, ką galima vertinti vien pozityviai.
Manau, bereikalingoms aistroms, tik trukdančios valstybės valdymui, numarinti reikia įvesti privalomą patikrą poligrafu kiekvienu didelį rezonansą visuomenėje sukėlusiu atveju. Pavyzdžiui, perdavė Seimo pirmininkė Irena Degutienė sūnui informaciją apie greitą „Snoro“ likvidavimą ar ne – atsakymą turėtų duoti ne ji pati ir tikrai ne jos sūnus, nes abu tiesiogiai suinteresuoti ginti savo nuomonę, o poligrafas. Ar atleistus FNTT pareigūnus ginantis premjeras A. Kubilius vadovaujasi politiniais išskaičiavimais – taip pat geriausiai atsakymą duos poligrafas. Beje, ir ministras Raimundas Palaitis galėtų jaustis drąsiau, jeigu atsakys į klausimus poligrafui, o ne žiniasklaidai. Nes žurnalistai, žinia, perteikdami atsakymus kartais suklysta.
Antikorupcijos komisijos nariai ir jos pirmininkas Ligitas Kernagis turėtų pasiprašyti patikrinami melo detektoriumi. Su korupcija kovoti pašauktoji komisija ne tik galėtų savo kailiu išbandyti poligrafo efektyvumą, kuriuo skelbiasi abejojanti, bet ir turėtų to pati prašytis, jei nori būti sąžininga. Ponai galėtų atsakyti į klausimus apie tai, kuris ir kiek nutekino informacijos paskutinio tyrimo metu. Nugalėtojas (tas, kuris „atstovu spaudai“) padirbėjo efektyviausiai, galėtų gauti pereinamąjį prizą, kuris galėtų būti žaislinis poligrafas ar dar kas nors egzotiško.
Komisija ir jos pirmininkas L. Kernagis to nusipelno po paskutiniojo tyrimo – dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo teisėtumo. „Taip, kaip vyko šis tyrimas, koks buvo surengtas spektaklis – tikrai įspūdinga. Blogiausia tai, kad tokia komisijos veikla diskredituoja patį rimtų klausimų kėlimą. Reikalingos tikros reformos, o ne tai, kas dabar vyksta. Tačiau toks juokdariškas šou ir neadekvatūs veiksmai tik sumažina Seimo galimybes vykdytą rimtą parlamentinę kontrolę.
Visgi – nieko asmeniško. Poligrafas neturi sielos ar išankstinės nuomonės, negali būti subjektyvus ar tarnauti kažkieno interesams, jo nesaisto viešųjų ir privačių interesų konfliktai, jam nereikia reitingų ar įtikti visuomenės nuomonei. Tiesiog idealus valstybės tarnautojas. Ir visai nesvarbu, kur jis stovėtų: Krašto apsaugos ministerijoje, Seime ar Konstituciniame teisme. Nes ir Konstitucinio teismo teisėjams retkarčiais nepakenktų pabendrauti su poligrafu.
Patikėkime valstybės valdymą poligrafui – ir nereikės jokio šio ir ne tik šio skandalo eskalavimo, begalinių spėliojimų, sąmokslų teorijų ir rietenų. Beje, privalomas poligrafas sudrausmintų ir kai kuriuos politikus, sulaikytų juos nuo abejotinų sprendimų.
Kaskart, kai iškils klausimas, reikia tikėti valstybės pareigūnu ar ne – lemiamą argumentą tars poligrafas. Ir visiems bus viskas aišku.
O iš tikrųjų, kas žino: jeigu šiandien neįsivaizduojame gyvenimo be kompiuterio, gal netolimoje ateityje neįsivaizduosime valstybės politikos be poligrafo?
