• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol Seime svarstoma nauja atrankos į valstybės tarnybą koncepcija, į valdišką darbą priimami iš anksto parinkti asmenys.

Biurokrato kėdė visais laikais reiškė jei ne gerą atlyginimą, tai bent jau ramią ir pastovią tarnybą aukštame poste. Šiais laikais siekiantieji valstybės tarnautojo pareigų vis dažniau susiduria su fiktyviais konkursais, kurių sąlygos ir reikalavimai nustatyti painiai ir yra galimai pritaikyti iš anksto numatytiems žmonėms.

Protegavimas ir nepotizmas

Ne paslaptis, kad postai valstybės tarnyboje dažnai atitenka žmonėms iš tos pačios struktūros, jų giminėms, artimiesiems ar pažįstamiems.

Antai vilnietei Lamai Šatienei du bandymai, siekiant valstybės tarnautojo posto, buvo nesėkmingi. Moteris įsitikinusi, kad konkursų sąlygos paruoštos taip, kad tarnybą gautų konkrečiai numatyti asmenys: jau pateikus konkursinius dokumentus staiga paaiškėjo, kad jos išsilavinimas esą – netinkamas.

„Man kyla kai kurie dviprasmiški klausimai dėl konkurso - gal jau yra dabar numatytas konkretus žmogus į tas pareigas?“ - Svarstė L. Šatienė. Pedagogo išsilavinimą turinti moteris pasirodė netinkama kandidate vienos ministerijų rengiamam konkursui.

„Kadangi aš esu rimtai nusiteikusi dirbti valstybės tarnyboje, tai neišvengiamai skaitau įstatymus ir teisės aktus, tai man susidaro toks įspūdis, kad jie visai kitai šaliai skirti , nes tai ką deklaruoja įstatymas ir kokia yra realybė, tai tiesiog, kaip diena ir naktis. Bet turiu viltį, kad praėjus gal kokiam 50 metų, visgi, tapsime doresni, skaidresni ir pagaliau valstybė pradės tarnauti žmogui“, - aiškino L. Šatienė.

Apie įsivyravusią ydingą praktiką kalba ir Mykolo Riomerio universiteto (MRU) Viešojo administravimo katedros vedėjas, socialinių mokslų daktaras Vainius Smalskys. Pasak pašnekovo, konkursinės sąlygos parengiamos taip, kad atitiktų įstaigų keliamus reikalavimus darbuotojams.

„Kol kas yra to ydingo elemento. Aš nesakau, kad visur yra toks pažįstamų ir giminių protegavimas, nepotizmas ir taip toliai. Tokie faktai nėra tokie dažni, bet jie pasitaiko ir diskredituoja pačią atrankos sistemą“, - sakė V. Smaskys.

Jis kartu vylėsi, kad bėgant laikui ir keičiantis visuomenei, atranka į valstybės tarnybą taps skaidresnė.

Stiprės kontrolė

Vienintelė institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti konkursų į valstybės tarnybą skaidrumą ir įstatymų nuostatų laikymąsi yra Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM).

VRM atstovė spaudai Violeta Kiburytė informavo, kad Lietuvoje yra decentralizuota personalo valdymo sistema, todėl įstaigų vadovams ir tai jiems leidžia  savarankiškai nustatyti sąlygas bei reikalavimus pretenduojantiems užimti vieną ar kitą valstybės tarnautojo postą.

„Departamentas, jeigu gauna asmenų skundų arba kitokios informacijos, esant galimybei, visada siunčia stebėtoją į konkursą. Stebėtojai dalyvauja konkursuose ne tik pagal skundus, bet ir prevenciškai. Tokiu atveju įstaigos yra pasirenkamos atsitiktine tvarka,“ - teigė V. Kiburytė, kartu pranešdama, kad departamentas negavo skundų dėl L. Šatienės nurodytų įstaigų konkursų organizavimo.

Tuo tarpu V. Smalskys svarstė, kad, galbūt, Valstybės tarnybos departamentui vertėtų suteikti daugiau kontroliuojančių galių, pripažindamas, kad konkursų rezultatus neretai lemia ir asmeninės tarnautojų nuostatos.

„Galvočiau, kad Valstybės tarnybos departamentas formaliai yra teisus, nes teisiškai ten formalioji pusė yra sutvarkyta, o po to ten ima veikti žmogiškasis faktorius. Įvairiose ministerijose, mano galva – čia yra pagrindinė problema, kurią reikėtų sutvarkyti, sureguliuoti.

Gal suteikti didesnę kontrolės galimybę pačiam Valstybės tarnybos departamentui, nors, kita vertus, jis fiziškai neturi pajėgų visko sukontroliuoti – čia tą žmogiškąjį faktorių ne taip lengva pamiršti mūsų pusiau rytietiškoje visuomenėje.

Čia, turbūt, reikia, kad praeitų daugiau laiko, kad tuos dalykus būtų galima sureguliuoti, kad jie būtų skaidresni. Kad sustiprėtų tarnautojų profesinės sąjungos, pasikeistų pati visuomenė. Čia veikia daugelis faktorių“, - portalui balsas.lt kalbėjo V. Smalskys.

Šiuo metu yra parengtas ir Seimo pritarimo laukia Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyti ir konkursų į valstybės tarnybą organizavimo pokyčiai. V. Smaskys viliasi, kad atviri konkursai į valstybės tarnybą galėtų užtikrinti didesnį skaidrumą ir užkirsti kelią valdininkų piktnaudžiavimui.

TIK FAKTAI:

Pagrindiniai fiksuoti konkursų į valstybės tarnybą tvarkos pažeidimai:

Pokalbio metu netikrinamas pretendentų užsienio kalbos mokėjimas.

Į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys neatitinka specialių reikalavimų, ar neturi reikiamo išsilavinimo.

Į konkursų komisijos narių sąrašą neįtraukiamas įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas.

Pažeisti konkurso komisijos sudarymo terminai.

Pretendentai konkurso metu pasirašo prie pataisytų testo atsakymų, taip neužtikrinamas  konfidencialumas.

Kol Seime svarstoma nauja atrankos į valstybės tarnybą koncepcija, į valdišką darbą priimami iš anksto parinkti asmenys.

Biurokrato kėdė visais laikais reiškė jei ne gerą atlyginimą, tai bent jau ramią ir pastovią tarnybą aukštame poste. Šiais laikais siekiantieji valstybės tarnautojo pareigų vis dažniau susiduria su fiktyviais konkursais, kurių sąlygos ir reikalavimai nustatyti painiai ir yra galimai pritaikyti iš anksto numatytiems žmonėms.

Protegavimas ir nepotizmas

Ne paslaptis, kad postai valstybės tarnyboje dažnai atitenka žmonėms iš tos pačios struktūros, jų giminėms, artimiesiems ar pažįstamiems.

Antai vilnietei Lamai Šatienei du bandymai, siekiant valstybės tarnautojo posto, buvo nesėkmingi. Moteris įsitikinusi, kad konkursų sąlygos paruoštos taip, kad tarnybą gautų konkrečiai numatyti asmenys: jau pateikus konkursinius dokumentus staiga paaiškėjo, kad jos išsilavinimas esą – netinkamas.

„Man kyla kai kurie dviprasmiški klausimai dėl konkurso - gal jau yra dabar numatytas konkretus žmogus į tas pareigas?“ - Svarstė L. Šatienė. Pedagogo išsilavinimą turinti moteris pasirodė netinkama kandidate vienos ministerijų rengiamam konkursui.

„Kadangi aš esu rimtai nusiteikusi dirbti valstybės tarnyboje, tai neišvengiamai skaitau įstatymus ir teisės aktus, tai man susidaro toks įspūdis, kad jie visai kitai šaliai skirti , nes tai ką deklaruoja įstatymas ir kokia yra realybė, tai tiesiog, kaip diena ir naktis. Bet turiu viltį, kad praėjus gal kokiam 50 metų, visgi, tapsime doresni, skaidresni ir pagaliau valstybė pradės tarnauti žmogui“, - aiškino L. Šatienė.

Apie įsivyravusią ydingą praktiką kalba ir Mykolo Riomerio universiteto (MRU) Viešojo administravimo katedros vedėjas, socialinių mokslų daktaras Vainius Smalskys. Pasak pašnekovo, konkursinės sąlygos parengiamos taip, kad atitiktų įstaigų keliamus reikalavimus darbuotojams.

„Kol kas yra to ydingo elemento. Aš nesakau, kad visur yra toks pažįstamų ir giminių protegavimas, nepotizmas ir taip toliai. Tokie faktai nėra tokie dažni, bet jie pasitaiko ir diskredituoja pačią atrankos sistemą“, - sakė V. Smaskys.

Jis kartu vylėsi, kad bėgant laikui ir keičiantis visuomenei, atranka į valstybės tarnybą taps skaidresnė.

Stiprės kontrolė

Vienintelė institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti konkursų į valstybės tarnybą skaidrumą ir įstatymų nuostatų laikymąsi yra Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM).

VRM atstovė spaudai Violeta Kiburytė informavo, kad Lietuvoje yra decentralizuota personalo valdymo sistema, todėl įstaigų vadovams ir tai jiems leidžia  savarankiškai nustatyti sąlygas bei reikalavimus pretenduojantiems užimti vieną ar kitą valstybės tarnautojo postą.

„Departamentas, jeigu gauna asmenų skundų arba kitokios informacijos, esant galimybei, visada siunčia stebėtoją į konkursą. Stebėtojai dalyvauja konkursuose ne tik pagal skundus, bet ir prevenciškai. Tokiu atveju įstaigos yra pasirenkamos atsitiktine tvarka,“ - teigė V. Kiburytė, kartu pranešdama, kad departamentas negavo skundų dėl L. Šatienės nurodytų įstaigų konkursų organizavimo.

Tuo tarpu V. Smalskys svarstė, kad, galbūt, Valstybės tarnybos departamentui vertėtų suteikti daugiau kontroliuojančių galių, pripažindamas, kad konkursų rezultatus neretai lemia ir asmeninės tarnautojų nuostatos.

„Galvočiau, kad Valstybės tarnybos departamentas formaliai yra teisus, nes teisiškai ten formalioji pusė yra sutvarkyta, o po to ten ima veikti žmogiškasis faktorius. Įvairiose ministerijose, mano galva – čia yra pagrindinė problema, kurią reikėtų sutvarkyti, sureguliuoti.

Gal suteikti didesnę kontrolės galimybę pačiam Valstybės tarnybos departamentui, nors, kita vertus, jis fiziškai neturi pajėgų visko sukontroliuoti – čia tą žmogiškąjį faktorių ne taip lengva pamiršti mūsų pusiau rytietiškoje visuomenėje.

Čia, turbūt, reikia, kad praeitų daugiau laiko, kad tuos dalykus būtų galima sureguliuoti, kad jie būtų skaidresni. Kad sustiprėtų tarnautojų profesinės sąjungos, pasikeistų pati visuomenė. Čia veikia daugelis faktorių“, - portalui balsas.lt kalbėjo V. Smalskys.

Šiuo metu yra parengtas ir Seimo pritarimo laukia Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyti ir konkursų į valstybės tarnybą organizavimo pokyčiai. V. Smaskys viliasi, kad atviri konkursai į valstybės tarnybą galėtų užtikrinti didesnį skaidrumą ir užkirsti kelią valdininkų piktnaudžiavimui.

TIK FAKTAI:

Pagrindiniai fiksuoti konkursų į valstybės tarnybą tvarkos pažeidimai:

Pokalbio metu netikrinamas pretendentų užsienio kalbos mokėjimas.

Į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys neatitinka specialių reikalavimų, ar neturi reikiamo išsilavinimo.

Į konkursų komisijos narių sąrašą neįtraukiamas įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas.

Pažeisti konkurso komisijos sudarymo terminai.

Pretendentai konkurso metu pasirašo prie pataisytų testo atsakymų, taip neužtikrinamas  konfidencialumas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų