Per seniūnų sueigą svarstant ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkę šio klausimo pasigedo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jo teigimu, Seimo pirmininkui Juozui Olekui buvo išsakytas prašymas įtraukti minėtą klausimą į spalio 16 dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę, ir šis pažadėjo pranešti sprendimą, tačiau to nepadarė. Nuo penktadienio parlamento vadovas gydomas ligoninėje.
Seniūnų sueigai pirmininkavusi Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė paskelbė balsavimą dėl klausimo įtraukimo į ketvirtadienio darbotvarkę, tačiau opozicijos atstovai atkreipė dėmesį, jog apkaltos procedūra yra specifinė, pagal Seimo statutą ją privalu svarstyti, todėl turi būti įrašyta į darbotvarkę automatiškai.
„Tai nėra, kad seniūnų sueiga apsisprendžia dėl įtraukimo. Jeigu yra parašai (dėl apkaltos iniciatyvos – BNS) surinkti, automatiškai įtraukiama. Jūs galite apsispręsti, kad apkalta bus 2028 metų rugsėjo 30 dieną,bet tai mums netiks. Parašai surinkti ir jūs privalote įtraukti“, – sakė Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Jūsų pastabos yra girdimos. Klausimas bus įtraukas į plenarinių posėdžių darbotvarkę, dabar tik sprendžiama dėl siūlymo (įtraukti – BNS) ketvirtadienį. Ketvirtadienio darbotvarkė yra labai įtempta, suplanuota, dėl to balsavimo būdu prašoma apsispręsti“, – jai atsakė O. Leiputė ir tęsė balsavimą.
V. Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad pagal grafiką ketvirtadienio Seimo posėdis nėra itin apkrautas, jo pabaiga numatyta 15.30 valandą.
Pastarosiomis savaitėmis plenariniai posėdžiai neužtrunka visą darbo dieną. Praėjusį ketvirtadienį, nors buvo suplanuoti ir rytinis, ir vakarinis posėdžiai, darbą Seimo nariai baigė 13 val., ir į vakarinį posėdį nebesirinko.
Demokratas Saulius Skvernelis išvis atsisakė dalyvauti balsavime.
„Nedalyvauju šiame neprocedūriniame balsavime“, – sakė jis.
Už apkaltos klausimo įtraukimą į ketvirtadienio posėdžio Seimo darbotvarkę balsavo šeši seniūnų sueigos nariai, 12 buvo prieš, pora susilaikė.
BNS rašė, kad konservatoriai rugpjūtį surinko būtiną Seimo narių parašų skaičių po siūlymu sudaryti G. Palucko apkaltos komisiją.
Šią iniciatyvą parėmė TS-LKD, Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai ir demokratė Agnė Širinskienė. Apkaltai inicijuoti reikia surinkti ne mažiau 36 parlamentarų parašų.
Apkaltos iniciatyvoje nurodoma, kad eidamas Seimo nario ir premjero pareigas G. Paluckas galimai rūpinosi savo įmonių „Garnis“ ir „Emus“ reikalais, dalyvavo priimant verslo sprendimus, veikė jų interesais.
Apkaltos iniciatorių teigimu, tam tikri faktai leidžia manyti, kad politikas Seimo nario statusą naudojo savo ir kito verslo partnerio privačiai naudai gauti.
Anot jš, yra pagrindas teigti, jog Seimo narys G. Paluckas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, mat joje nustatyta, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
Kaip rašė BNS, G. Paluckas iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų pasitraukė rugpjūtį teisėsaugai pradėjus du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslu, ir sulaukiant vis daugiau klausimų dėl praeities ryšių bei veiklos.
Politikas liko dirbti Seimo nariu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
