Planinės operacijos laukimas – išbandymas ir mažyliui, ir jo tėvams. Kaip liautis nerimavus ir ramiai pasiruošti?
Padės nuoširdumas
Ir ko tik nepasakoma norint nuraminti mažylį! Kartais – net tai, kas visai neatitinka tiesos. Nors iš tikrųjų labai svarbu laikytis atvirumo. Paaiškinkite vaikui, kodėl jam reikia gultis į ligoninę. Vargu ar tai bus visiškai neskausminga – taigi geriau sakyti, kad skaudės, bet tik truputį arba tik labai trumpai. Užtikrinkite: gydytojai ir seselės pasistengs, kad viskas vyktų kuo sklandžiau – taip mažylis jausis kur kas saugesnis net tų procedūrų, kurias atliekant jūs liksite už durų, metu.
Nusiraminti būtina
Vaikai kaip niekas kitas greitai pajunta, kada jų tėvai sunerimę. O laukiant operacijos nerimas tampa nuolatiniu palydovu. Kas padės jo atsikratyti? Visų pirma – pasistenkite kuo daugiau sužinoti apie pačią operaciją. Ir būtinai vaikui suprantama kalba paaiškinkite, kas bus atliekama. Jei tik turite galimybę – paprašykite gydytojo padėti: galbūt jis ras laiko pasikalbėti su mažyliu, ne tik papasakos, kas bus atliekama, bet ir parodys instrumentus, ligoninės palatą.
Klausimai ir atsakymai
Jūsų vaikui gali kilti daugybė klausimų. Paraginkite jį nesidrovėti ir paklausti. Tai padės geriau suprasti jo jausmus, išsklaidyti nepagrįstas baimes. Jei vaikui jau daugiau nei 4-5 metai, būtų idealu jei apie ligoninę galėtų pasikalbėti su kitais, kiek vyresniais vaikais, kurie jau yra ten gulėję – aptarus, kas ligoninėje būna sunkiausia, o kas – o visai smagi vaikiškos patirties dalis, laukti planinės operacijos tampa lengviau. Beje, ne ką prastesnė pagalba ir knygelės apie gydytojus – paskaitykite kartu ne tik „Daktarą Aiskaudą“, bet ir žinyno ar enciklopedijos tipo vaikiškų knygelių, kur paaiškinamos įvairios medicinos procedūros, parodyti gydytojų instrumentai.
Ligoninė – tai ne bausmė
Daugybė vaikų (ne be artimųjų „pagalbos“) ligoninę ir įvairias medicinos procedūras suvokia kaip bausmę: nevalgysi daržovių – susirgsi, tau leis vaistus; karstysiesi per aukštai – nukrisi, susižeisi, teks gultis į ligoninę. Ir štai – į ligoninę išties reikia. Jei matote, kad vaiko sąmonėje tai asocijuojasi su bausme – paskubėkite įtikinti, jog ligoninė, operacija – tik laikina patirtis. Ne bausmė, o būdas pasveikti.
Pozityvūs žodžiai
Šiuo atveju jie reikšmingi kaip niekada. Kalbant su vaiku vertėtų sąmoningai vengti žodžių apie ligoninę ir operaciją, kurie susiję su skausmu. Tad ne „seselė tau įdurs“, o „seselė suleis vaistų“, ne „išpjaus adenoidus“ o „ištrauks guzelius, kurie tave verčia nuolat sloguoti“ ir pan.
Blogai jaustis – natūralu
Mažylis bijo, nerimauja, pyksta, liūdi? Visa tai – normali emocinė būklė prieš laukiamą daugiau ar mažiau skausmingą patirtį. Tad dirbtinai nedrąsinkite: „Ką, verki? Nagi, liaukis, juk tai – toks menkniekis“. Verčiau parodykite, kad suprantate mažylio jausmus ir dar kartą pasikalbėkite apie tai, kas jį labiausiai neramina.
Pažaiskite ligoninę
Tai – pats geriausias ir suprantamiausias būdas paaiškinti ir parodyti vaikui, kas jo laukia. O kartu ir nuraminti. Beje, gal namuose dažniausiai „gydytas“ žaislas taps puikiu bičiuliu vykstant į ligoninę?
Pasirūpinkite... savimi
Daugybei mamų belaukiant vaiko operacijos manikiūras, įdomi knyga ar koks nors malonus niekutis sau atrodo nedovanotinos smulkmenos. Bet iš tikrųjų maloni veikla, dalykai, kurie leidžia pasijusti geriau jums, kaip niekada į naudą ir jūsų vaikui. Matydamas, kad gyvenimas nesustojo, kad jis teka įprasta vaga, o šalia – vis dar ta pati šauni, įdomi ir savimi pasitikinti mama, jis tikrai jausis kur kas geriau, nei jausdamas nuolatinę mamos įtampą ir matydamas, kaip jo liga ar trauma išmušė iš įprastų vėžių visos šeimos gyvenimą.
