Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, vagysčių vasarą Lietuvoje nuosekliai daugėja. Pernai šiltuoju metų laiku BTA užregistravo penkiasdešimt penkis privačios nuosavybės vagystės atvejus, tuo tarpu užpernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo trisdešimt trys, šiemet – vėl prognozuojamas 25 procentų žalų skaičiaus augimas. Vidutinė gyventojo turto vagystės žala atostogų laikotarpiu svyruoja nuo 2000 iki 5000 litų. Pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) informaciją, matyti, kad šiemet per pirmuosius penkis mėnesius šalyje įvykdytos 12,6 tūkstančių vagysčių. Iš jų 11,2 tūkstančių – privačios nuosavybės vagystės, o 1,2 tūkstančių įvykdyta įsibraunant į gyvenamąsias patalpas.
„Remiantis mūsų bendrovės duomenimis, matome, kad ilgapirščiams nesvarbu, ar tai vasaros, ar žiemos atostogos – jie laukia, kada gyventojai paliks namus ilgesniam laikui. Tiek didžiųjų žiemos švenčių atostogų metu, tiek vasaros periodu vagysčių skaičius yra panašus. Įdomu tai, kad praėjusiais metais daugiausia stambių nusikaltimų, atnešusių gyventojams didelių nuostolių, buvo įvykdyta baigiantis rudeniui bei prasidedant žiemai“, – teigia „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje vadovaujančioji turto draudimo specialistė Dalia Strazdienė.
Nesaugiai paliktas būstas gali kainuoti dešimtis tūkstančių litų
Specialistė pamena pernai lapkritį įvykdytos vagystės atvejį, kai vagys įsilaužė pro pastato langą ir pasisavino turto už beveik 80 tūkstančių litų – tai bene didžiausia žala per trejus metus. Užpernai lapkritį ilgapirščiai įsilaužę pro langus iš vieno gyvenamojo namo išnešė turto už 28,9 tūkstančių litų. Nusikaltėliai nepasibodėjo apšvarinti ir policijos pareigūno buto.
Kaip teigia BTA ekspertė, didžiausią riziką kelia gyvenamuosiuose namuose įrengti ne pagrindiniai įėjimai, šalia namo įrengti ūkiniai pastatai, pirtys. Pernai vagys įsilaužę per terasos duris, šeimininkams net nespėjus prabusti, sugebėjo išnešti turto už 17 tūkstančių litų. O prieš porą metų apsukruoliai privačioje valdoje išmontavo pirtį dalimis ir išsivežė jos duris, laiptus, katilą, kitas dalis.
Pasak D. Strazdienės, kartais itin stebina ilgapirščių užsispyrimas: vieno įvykio metu jie įsilaužė net per dvejas medines duris ir padarė žalos už 8,6 tūkstančių litų. Tačiau dažnai vagys dirba organizuotai, tiksliai surenka informaciją apie planuojamą auką ir tik tuomet veikia. Yra buvę atvejų, kai nepadėjo net stebėjimo kameros: vagys tiksliai žinojo, kur eiti ir kaip likti nepastebėtiems.
Specialistė pastebi, kad net ir imantis daugelio rekomenduojamų apsaugos priemonių nuo vagystės visiškai apsisaugoti nepavyksta. Galima įsidėti padidinto saugumo spynas, pirmuose aukštuose naktimis nuleisti apsaugines žaliuzes, gerai sutarti su kaimynais, tačiau jei planuojamas organizuotas apiplėšimas, nei viena priemonė gali nepadėti. Tokiu atveju nelaimės rūpesčius padės sumažinti draudimo bendrovė.
