„(...) tokių staigių sprendimų paprasčiausiai negali būti. Reikia pasverti visus „už“ ir „prieš“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ sakė jis, komentuodamas valdančiųjų svarstomą šalies bankų aktyvų apmokestinimą.
Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad prieš priimant sprendimus, reikėtų gerai pasverti, ką apmokestinti ir kaip apmokestinti.
„Mes mielai sudalyvautume diskusijoje, mielai „prasuktume“ pro savo modelius, kad turėtume visus „už“ ir „prieš“ ir tada galėtume apsispręsti“, – teigė jis.
V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad bankai – labai svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. Būtent bankai kredituoja daugelį projektų.
Be to, pasak Lietuvos banko vadovo, prieš apmokestinant bankus reikia įvertinti jų koncentraciją. V. Vasiliausko teigimu, realiai šalies ūkį kredituoja trys didieji bankai.
„Galima įtaka palūkanų normoms, galima įtaka paslaugoms, paslaugų kainoms, esant dabartinei koncentracijai, manau, yra visiškai reali“, – tvirtino jis.
„Biudžeto procesas eina jau į pabaigą, ir dabar mes pradedame traukti kiškius iš kepurės. Puikiai suprantu, kad situacija yra įtempta, kad išlaidų dalyje tikrai yra padidėjimas. Man akivaizdu, kad visais siūlymais bandoma subalansuoti biudžetą“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Bankų aktyvų mokesčio įvedimo iniciatoriai tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigia, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.
