"Paskutinis lašas, privertęs eiti į mišką - slapto įsakymo atsiradimas, kuriuo buvo įsakyta sukoncentruoti ginklus (saugoti vienoje vietoje - red.). Kaip vėliau sužinojau, jį paruošė Kauno rinktinės štabo viršininkas J. Abromavičius, o pasirašė majoras Virginijus Vilkelis", - Seimo komisijai dėstė A. Pangonis.
Pasak jo, įsakymas buvo paskelbtas 1993-ųjų rugsėjo 14-sios vėlyvą vakarą.
"Vėlai vakare gavome tą telegramą, o ryte jau turėjome nusiginkluoti, todėl nebuvo laiko galvoti, susikviečiau kuopų vadus ir nutarėme trauktis į mišką. Dabar, kai galvoji, tai buvo pasikarščiavimas", - tikino A. Pangonis.
Pasak A. Pangonio, nutraukti protesto akciją be kraujo liejimo paskatino V. Landsbergis, kuris tuo metu buvo Seimo opozicijoje.
"Kai pamačiau, kad mes įvilioti į pinkles su tuo įsakymu, nutarėme kreiptis pas V. Landsbergį, prašyti patarimo, kodėl būtent pas jį, net nežinau. Vėlų vakarą nuvažiavau į Vilnių ir susitikome su profesoriumi. Išgirdęs jo pasiūlymą derėtis su specialiai sudaryta Seimo komisija, susitikime ir gimė raštas, kuriuo savanoriai pažadėjo tęsti derybas. Dėl to reikia dėkoti V. Landsbergiui", - sakė A. Pangonis.
Sausio viduryje komisijai liudijęs europarlamentaras V. Landsbergis sakė, kad savanorių maištą pakurstė Rusijos karinė žvalgyba - GRU.
A. Pangonis prisiminė ir tai, kad pasibaigus maištui ir savanoriams grįžus į Kauną, J. Abromavičius paragino savanorius "grįžti atgal". Tai komisijai jau yra sakęs ir Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadas brigados generolas Arvydas Pocius. Šiuos generolo teiginius šmeižtu pavadino ir už juos į teismą padavė J. Abromavičiaus našlė Jūratė Abromavičienė.
"Visi susirinkome Karininkų ramovėje. Daug kas sakė kalbas. Man pasirodė, kad viskas surežisuota, todėl išėjau parūkyti ant laiptų. Kai sugrįžau, J. Abromavičius pasakė, kad mes neturime laiko, ir einame, o A. Pocius pareiškė, kad jūsų niekas nelaiko - ir eikite. Išeidamas iš salės J. Abromavičius dviprasmiškai paklausė: "Tai ką, grįžtame atgal", tai dviprasmybė", - dėstė A. Pangonis.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J. Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J. Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.
