Kauno apygardos teismas paskelbė griežtą nuosprendį 10-čiai organizuotos nusikalstamos grupės narių, ketinusių „prasigyventi“ iš itin stambios narkotikų kontrabandos.
Laidė replikas
Jeigu Vilniaus apygardos prokuroras Gedgaudas Norkūnas kaltinamąjį aktą dėl narkotikų kontrabandos kaltinamiems Vladui Panomerenkai (46 m.), Albertui Dubiečiui (50 m.), Remigijui Veiveriui (36 m.), Kęstučiui Stočkūnui (44 m.), Sauliui Plečkaičiui (36 m.), Algirdui Antanynui (41 m.), Rimvydui Purmaliui (38 m.), Laimiui Baratinskui (27 m.), Arsentijui Černenkai (24 m.) ir olandui Patrikui Vensliui Kotinui (44 m.) skaitė daugiau kaip valandą, tai teisėjas Kęstutis Dargužis, skelbdamas nuosprendį, užtruko beveik 2 valandas.
„Gal jūs čia jau nebevarkit dėl mūsų – algos tai vis tiek nepakels. Greičiau sakykit „Lietuvos vardu“, skirkit po 25 metus visiems, ir važiuojam iš čia!“ – nebeiškentė suimtiesiems skirtoje patalpoje uždaryti L. Baratinskas ir R. Purmalis.
Linksmai nusiteikę kaltinamieji, matyt, nesitikėjo, jog sulauks tokių griežtų bausmių, o du iš jų bus suimti tiesiog teismo salėje. Ilgiems metams už grotų pasiųsti kontrabandininkai sprendimą pasitiko nervingu juoku ir keiksmais.
„Papuolei, seni!“, – teismo salėje suimant K. Stočkūną, juokavo dar 2003 metais kalėti iki gyvos galvos nuteisto vadinamųjų Kėdainių žudynių dalyvio Ričardo Baratinsko, pravarde Marafonas, sūnus L. Baratinskas.
Dar trijų gaujos narių atžvilgiu byla išskirta į atskirą – jie ieškomi.
Tūkstančiai tablečių
Šie vyrai 2008-ųjų rugsėjį iš Olandijos per Vokietiją ir Lenkiją į Lietuvą atgabeno itin didelės koncentracijos narkotinių medžiagų turinčių 53 460 ekstazio tablečių siuntą. Šį kontrabandinį krovinį, gabenamą V. Panomerenkos, Akmenių kaime tuomet sulaikė Lazdijų pasienio kontrolės punkto pasieniečiai. Dar vieną maždaug 30 000 ekstazio tablečių kontrabandą bendrininkų grupei 2009-ųjų kovo pradžioje pavyko įvežti Lietuvą ir perduoti užsakovui.
Praturtėti iš narkotikų nusikaltėliai sumąstė 2008-ųjų rudenį, kai per susitikimus Jonavoje vienas sėbrų pasiūlė A. Dubiečiui „investuoti“ savo pinigus į Lietuvos jaunimo klubuose pamėgtas ir be jokio vargo labai pelningai parduodamas ekstazio tabletes. Iš pradžių kalbėta apie 20 000 tablečių, bet galop A. Dubietis sutiko pirkti tik 10 000 tablečių už 6000 eurų. Narkotikus sėbrai nutarė įsigyti Olandijoje.
Tą pirkinį perparduoti turėjęs bendras žadėjo už tai A. Dubiečiui sumokėti 2000 eurų ir grąžinti dalį iš jo pasiskolintų pinigų. A. Dubietis davė 800 eurų ir trečiajam šio sandėrio dalyviui – jonaviškiui V. Panomerenkai, kuris turėjo Olandijoje įsigytus kvaišalus kontrabandos būdu pargabenti į Lietuvą. Šie pinigai buvo skirti jonaviškio kelionei ir gyvenimui viešbutyje, o už savo „darbą“ vėliau jis turėjo gauti dar 3000 litų.
Taigi 2008-ųjų rugsėjo 27-ąją V. Panomerenka automobiliu „Nissan Terrano“ išvyko į Amsterdamą. Ten apsistojo nurodytame viešbučio „HEM“ kambaryje.
Tuo pat metu vienas gaujos narių – B., kurio atžvilgiu byla dabar išskirta, susisiekė su Amsterdame gyvenančiu savo sugyventinės sūnumi A. Černenka ir paprašė surasti žmonių, galinčių parduoti didelį kiekį ekstazio.
Klastingas planas
Tas B. mokėti už šias kvaišalų tabletes, vadinamas ratais ar sagomis, nė neketino, bet kitiems sandėrio dalyviams to nesakė. Jis susitarė su sėbrais, kad šie itin savotiškai „pakontroliuotų“ sandėrį Olandijoje.
A. Antanynas, pravarde Antonis, K. Stočkūnas, S. Plečkaitis, R. Veiverys, A. Černenka, L. Baratinskas ir R. Purmalis suorganizavo tabletes atvežti turėjusio tarpininko apiplėšimą. Sėbrai turėjo apsimesti pirkėjais, panaudoti pinigų imitacijas, šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą, šitaip ekstazio tabletes atimti ir perduoti V. Panomerenkai.
Nežinodamas šio plano, nusikaltėliams iš Lietuvos sutiko padėti A. Černenka – kaip tik jis suvedė lietuvius su savo buvusiu bendramoksliu Omaru, jo žiniomis, užsiėmusiu narkotikų prekyba.
Po trumpų derybų buvo sutarta, kad Omaras parduos 53 460 ekstazio tablečių, supakuotų į atskirus paketus po kelis tūkstančius. Jos turėjo tilpti nedideliame krepšyje.
Susitikimas įvyko nedideliame Olandijos miestelyje, Omaro namuose. Čia automobiliu atvyko skubiai į Amsterdamą atskridęs L. Baratinskas, R. Purmalis ir tarpininkas A. Černenka.
Užpuolė tualete
Šeimininkas „pirkėjus“ nusivedė į tualetą – tai buvo vienintelė „neperšviečiama“ jo būsto vieta. Pirmiausiai Omaras panoro pamatyti pinigus už prekes, ir atvykėliai iš tolo jam parodė iš anksto paruoštas eurų paketų ryšulėlius primenančias „lėles“. Tai yra – sukarpytus paprastus popieriaus lapelius, tik iš apačios ir viršaus pridengtus tikromis eurų šimtinėmis. Omaras „užkibo“ ir perdavė „pirkėjams“ sportinį krepšį su ekstaziu.
Tada į kvaišalų prekeivį buvo nukreiptas, kaip atrodė, pistoletas su ant vamzdžio užsuktu duslintuvu. R. Purmalis su L. Baratinsku kvaišalų pardavėją surišo, o krepšį su tabletėmis nusinešė į automobilį. Nepaliko ir „lėlių“ su „eurais“.
Plėšikų grupei sugrįžus į viešbutį, krepšys su tabletėmis buvo įdėtas į V. Panomerenkos mašiną. Kadangi šis buvo sutikęs pargabenti į Lietuvą tik 10 000 „sagų“, tai čia pat už papildomo kiekio kontrabandą jam buvo sumokėtas 500 eurų avansas ir pažadėta dar tiek pat pridėti Lietuvoje.
Tačiau V. Panomerenka, sėkmingai kirtęs Olandijos ir Vokietijos, paskui – Vokietijos ir Lenkijos sienas, nesustodamas pervažiavęs šių valstybių teritorijas, įkliuvo ties Lenkijos ir Lietuvos siena. Jau buvo įvažiavęs apie 110 metrų į Lietuvos teritoriją, kai Akmenių kaime jo „Nissan“ buvo sulaikytas patikrinti. Tarnybinis pasieniečių šuo neklysdamas aplojo krepšį su kvaišalais...
Sustoti neketino
Netikėta nesėkmė nenumalšino kontrabandos organizatorių troškimo praturtėti.
2009 metų vasarį sėbrai susirado naują „užsienio partnerį“ – P. V. Kotiną. Šis nusikaltėliams turėjo parūpinti 30 000 ekstazio tablečių, kurias kontrabandininkai ketino atsigabenti į Lietuvą ir parduoti. Su P. V. Kotinu buvo pažadėta atsiskaityti išpardavus tą kvaišalų partiją.
Šįkart pasirūpinti kontrabandos atvežimu apsiėmė R. Veiverys ir K. Stočkūnas, suderėję, jog už tai abiem bus sumokėta 3000 eurų. Pačią pavojingiausią „reikalo“ dalį už 1000 eurų jiedu perleido S. Plečkaičiui. Šis, kaip eilinis turistas, nusprendęs pasižvalgyti po Vakarų Europą, turėjo nuvykti į Amsterdamą ir parvežti krepšį su tabletėmis.
Vienoje degalinėje, esančioje prie pat Kauno, Giratės kaime, į mikroautobusą įsėdęs S. Plečkaitis parodė vairuotojui jam įduotą lapelį su to paties „HEM“ viešbučio adresu ir paprašė nuvežti jį į Olandiją, o kitą dieną grįžtant pasiimti vėl.
Sutartu laiku susitikimas su tabletes turėjusiu pristatyti tarpininku neįvyko, nes S. Plečkaitį vežęs mikroautobusas pakeliui sugedo ir ilgokai užtruko remonte. S. Plečkaitis Lietuvoje likusiems bendrams paskambino, kad vėluoja, pranešė, kur apsistojo, ir gavo nurodymą laukti.
Visą naktį bendrininkai skambinėjosi ir derino naują veiksmų planą. Kitą rytą odinis krepšys su brangiuoju kroviniu buvo atgabentas.
Tą pačią dieną S. Plečkaitis, mikroautobusu vėl kirtęs keturių valstybių sienas, išlipo Kaune ir persėdo į jį pasitikusių R. Veiverio ir K. Stočkūno automobilį. Atvežtą krepšį vyras padėjo ant sėdynės. „Turistą“ sutikusieji pavėžėjo jį namų link.
Kadangi kelionei ir nakvynei Amsterdamo viešbutyje S. Plečkaitis buvo gavęs tik 240 eurų, tad išlipdamas jis paprašė dar šiek tiek pinigų esą alui. Sėbrai davė jam bene porą šimtų litų ir atsisveikinę nuvažiavo į Jonavą. Ten „lauktuves“ iš Olandijos pasiėmė A. Dubietis.
Nespėjo pasipelnyti
Prekyba ekstaziu šiek tiek strigo – kovą A. Dubietis tam nuo teisėsaugos dabar pasislėpusiam asmeniui pardavė tik 3000 tablečių. Kiek vėliau Jonavoje, Rimkų mikrorajone, pavyko parduoti dar kiek daugiau nei 7000 tablečių, o likusios „sagos“ balandžio pradžioje per kratą buvo surastos A. Dubiečio garaže.
Už tablečių pargabenimą A. Dubietis sumokėjo R. Veiveriui ir K. Stočkūnui 9280 litų. Šie 2500 litų perdavė S. Plečkaičiui, o likusius pinigus pasidalino.
Žinomiausias tarp šių visų nuteistųjų – Kauno Daškinių gaujos veteranu laikomas A. Antanynas–Antonis – dėl itin prastos sveikatos būklės nepasirodė skelbiant nuosprendį, tačiau per posėdžius jis ne kartą pabrėžė esantis nekaltas. Anot jo, 2009-ųjų lapkričio viduryje per kratą jo automobilyje aptiktoje rankinėje rastą nedidelį kiekį kvaišalų jis laikęs neketindamas platinti.
Gaujos vadeiva A. Antanynas neatvyko išklausyti nuosprendžio (nuotr. Vaido Bivainio)
Savo kaltės visiškai nepripažino ir L. Baratinskas bei R. Purmalis.
Kiti nuteistieji savo kaltę pripažino arba visiškai, arba iš dalies.
Griežtos bausmės
Vienintelis V. Panomerenka išvengė įkalinimo – jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas veikas, viską prisipažino ir gailėjosi. Jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 100 valandų nemokamų darbų per metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Griežčiausia bausmė paskirta nusikaltimo organizatoriumi pripažintam ir galiojantį teistumą turinčiam (2008 metais buvo nuteistas už plėšimą 2 metams) A. Antanynui – jis įkalintas 14 metų ir 6 mėnesiams.
L. Baratinskui ir S. Plečkaičiui teismas skyrė po 12 metų ir 6 mėnesius kalėti už grotų. Be to, S. Plečkaitis dar pripažintas esą pavojingas recidyvistas.
K. Stočkūnui ir R. Veiveriui skirta po 10 metų ir 6 mėnesius nelaisvės, K. Stočkūną nurodyta suimti teismo salėje. Tokią pačią bausmę teismas skyrė ir Uzbekistane gimusiam, jokios pilietybės neturinčiam A. Černenkai.
A. Dubietis nuteistas kalėti 6 metus ir iš teismo salės išvestas jau su antrankiais.
Olandijos piliečiui P. V. Kotinui teismas skyrė 11 metų, o R. Purmaliui – 13 metų ir 6 mėnesius kalėjimo.
„Nusikaltimo mastas tarptautinis, nusikalstama veika truko gana ilgai, o kaltinamieji ją atliko organizuotoje grupėje – tai yra sunkinančioji aplinkybė“, – skelbdamas nuosprendį, sakė teisėjas K. Dargužis.
Dėl itin stambios narkotikų kontrabandos gauja nuteista ilgiems metams nelaisvės (nuotr. Vaido Bivainio)
Tik faktai:
Kai samdomas žudikas 2001 metais nušovė Daškinių vadeivą Remigijų Daškevičių, A. Antanynas dalyvavo gaujos turtų dalybose ir nukentėjo nuo savo buvusių sėbrų. 2002-ųjų sausio 4 dieną po smarkaus ginčo Kauno centre A. Antanynas buvo pašautas į nugarą ir dėl pažeisto stuburo liko raišas. 2006-aisiais A. Antanynas buvo įtartas reketavęs automobilių pirkėjus iš Ukrainos, tačiau to įrodyti nepavyko.
Iš pradžių nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusio ir tik vėliau suimto L. Baratinsko tėvas Ričardas, pravarde Marafonas, atlieka kalėjimo iki gyvos galvos bausmę. Jis su Sauliumi Markevičiumi ir Vladu Gembutu tokią bausmę gavo už Vilmanto Čereškos, Ričardo Pilsudskio, Egidijaus Gaudzevičiaus ir Raimondo Karpavičiaus nužudymą Kėdainių apylinkėse. Dar vienas jų bendrininkas – Vytis Čėsna – yra gavęs 15 metų.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
