putleras kariaus iki paskutinio ruso

Jei vyras buciuoja berniukams pilvukus, ar jis yra pedofilas ar ne ?

O kiek xaxolų žuvo?

Kankolų virš 1000 ir ką?

Gaila rusų tautos, jie žūsta ne už Rusiją bet už putino šūdą.

Su maskvėnais LDK pajėgos susidūrė maždaug pusiaukelėje tarp Borisovo ir Smolensko – ties Orša, prie Dnepro upės. 1514 m. rugsėjo 8-osios rytą čia ir įvyko vienos kruviniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kautynių su Maskvos pulkais.
Po pirmųjų susirėmimų maskvėnų karvedys Ivanas Čeliadninas atitraukė savo raitelius į kairįjį Dnepro krantą, šitaip tikėdamasis priešininkus išvilioti anapus upės, o po to – staigiai atakuoti, atkirsti nuo perkėlos ir, prispaudus prie vandens, sunaikinti. Šitaip maskvėnai prieš keturiolika metų jau buvo sutriuškinę to paties K. Ostrogiškio vadovaujamą LDK kariuomenę kautynėse prie Vedrošos.
Tačiau LDK karvedžiai priėmė iššūkį – inžineriniai daliniai, vadovaujami patyrusio Jano Baštos, slapta pradėjo skubiai ręsti pontoninį tiltą iš apylinkėse surinktų valčių ir plaustų, taip pat gurguolėje turėtų didžiulių statinių.
Kai I. Čeliadninui pranešė, kad jau pusė LDK armijos persikėlė per Dneprą, šis, anot N. Karamzino, tik atrėžė: „Pusės man mažai, laukiu jų visų, kad galėčiau sudoroti vienu smūgiu.“
Lietuvių pėstininkai ir artilerija spėjo persikelti pontoniniu tiltu, o kai šį suardė stipri upės srovė, likusi kariuomenės dalis – lengvoji lietuvių kavalerija, lenkų samdiniai – tiesiog plaukte perplaukė Dneprą ir tuo labai nustebino maskvėnus.
LDK kariuomenė mūšiui rikiuotis ėmė apie devintą valandą ryto. Anot M. Belskio „Lietuvos kronikos“: „Visi mūsiškiai sustojo gerai pasirengę tiek iš priekio, tiek iš užnugario, tiek iš šonų.“

ir banderovcai laimės