Kaip leidiniui pasakojo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas Davidas Alojanas, 2022 metais pagrindinis uždavinys buvo išgyventi, todėl Kyjivas priimdavo praktiškai bet kokią ginkluotę, kurią galėjo pasiūlyti sąjungininkai.
„Mes prašėme bet ko. Bet kokia pagalba mums buvo priimtina. Net jei tai buvo 80 metų senumo šarvuotos transporto priemonės, mes buvome už jas dėkingi, nes neturėjome nieko“, – sakė jis.
Vis dėlto, kaip teigiama publikacijoje, jau 2023 metais Ukrainos požiūris pradėjo keistis. Šalis sutelkė dėmesį į savo gynybos pramonės plėtrą ir aktyviau pati pradėjo aprūpinti kariuomenę ginkluote.
Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama tradiciniams ginklams – artilerijai ir šarvuotajai technikai, tačiau vėliau prioritetas persikėlė į bepiločių sistemų inovacijas, ypač jūrinius dronus ir smogiamuosius bepiločius orlaivius.
2024 metais, rašo „Business Insider“, Ukraina smarkiai paspartino bepiločių orlaivių ir jų komponentų gamybą, siekdama kompensuoti Rusijos kariuomenės kiekybinį pranašumą. Dronų naudojimo mastas mūšio lauke gerokai pranoko daugumos Vakarų partnerių patirtį.
Kitas etapas prasidėjo 2025 metais. Pasak D. Alojano, Ukraina pradėjo masiškai gaminti antžeminius robotizuotus kompleksus, skirtus krovinių pristatymui, sužeistųjų evakuacijai ir kitoms pavojingoms užduotims atlikti.
Tuo pat metu toliau buvo plečiama bepiločių orlaivių gamyba. Pareigūnas šį laikotarpį pavadino „šių gynybos technologijų masto didinimo metais“.
D. Alojano teigimu, 2026 metais pagrindinis dėmesys jau krypsta į sudėtingesnę programinę įrangą ir dirbtinio intelekto integravimą.
Kaip pažymi leidinys, sąjungininkai vis labiau domisi Ukrainos technologijomis, ypač antžeminiais robotais ir dronais-perėmėjais, taip pat Ukrainos bendrovių gamybos metodais.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte anksčiau yra vadinęs Ukrainą viena iš lyderių karinių inovacijų ir kovos su bepiločiais orlaiviais technologijų srityje, pabrėždamas patirties mainų su partneriais svarbą.
Būtinybę mokytis iš Ukrainos patirties pabrėžia ir Aljanso kariniai vadovai. NATO Jungtinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas Johnas Stringeris pažymėjo, kad naujų technologijų diegimo tempai Ukrainoje skaičiuojami savaitėmis, o sąjungininkams reikia spartinti savo procesus, kad būtų pasiruošę ateities karams.
„Business Insider“ taip pat nurodo, kad NATO šalys jau peržiūri savo karines doktrinas ir mokymo programas, atsižvelgdamos į Ukrainos kovinę patirtį.
Per bendras pratybas Ukrainos mažųjų bepiločių orlaivių operatorių daliniai ne kartą demonstravo pranašumą prieš Aljanso komandas, suteikdami Vakarų kariams galimybę tiesiogiai studijuoti šiuolaikinius karo metodus.
Karas Ukrainoje
Kaip skelbė UNIAN, Ukraina pakeitė tolimojo nuotolio smūgių taktiką – atakas nuo naftos bazių nukreipė į prekybos platformos „Wildberries“ logistikos kompleksus.
Kampanijos tikslas – ne tik daryti ekonominį spaudimą, bet ir pasiekti psichologinį efektą: parodyti rusams, kad karas tiesiogiai veikia jų kasdienį gyvenimą.
Taip pat buvo skelbta, kad karas Ukrainoje įžengė į abipusės transporto blokados etapą: Rusija bando paralyžiuoti Ukrainos logistiką smūgiais į tiltus, geležinkelius ir uostus, o Ukraina atsako atakomis prieš Rusijos transporto mazgus ir naftos infrastruktūrą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
