• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos visuomenė į jaunimą dažnai žvelgia kaip į problemų šaltinį, o ne galimą partnerį, padedantį spręsti problemas. Tai atskleidė pirmą kartą Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos užsakymu atliktas tyrimas apie veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo organizacijų kuriamai socialinei vertei. Jo metu aiškintasi, kaip visuomenė supranta jaunimo politiką, kokią pridėtinę vertę, jos manymu, kuria jaunimo organizacijos, kaip jos gali prisidėti prie valstybės problemų sprendimo ir pan.

Lietuvos visuomenė į jaunimą dažnai žvelgia kaip į problemų šaltinį, o ne galimą partnerį, padedantį spręsti problemas. Tai atskleidė pirmą kartą Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos užsakymu atliktas tyrimas apie veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo organizacijų kuriamai socialinei vertei. Jo metu aiškintasi, kaip visuomenė supranta jaunimo politiką, kokią pridėtinę vertę, jos manymu, kuria jaunimo organizacijos, kaip jos gali prisidėti prie valstybės problemų sprendimo ir pan.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Atliktas tyrimas yra itin reikšmingas, nes jis dar kartą parodė, kad į jaunimą Lietuvoje žiūrima klaidingai. Valstybė neišnaudoja visų galimybių, kurias gali pasiūlyti jaunimo nevyriausybinės organizacijos“, − teigia Mantas Zakarka, LiJOT prezidentas. „Šiandien jaunas žmogus yra aktyvus, pilietiškas, verslus ir atsakingas. Dauguma tokių žmonių yra jaunimo organizacijose, kurios ir galėtų teikti viešąsias paslaugas valstybei, taip naujais būdais spręsdamos visuomenėje įsivyravusias problemas, pavyzdžiui, tokias kaip jaunimo nedarbas ar pilietiškumo stoka“,− priduria LiJOT vadovas.

REKLAMA

Pasak vieno iš tyrimo autorių doc. dr. Manto Bileišio, žvelgti į jaunimą kaip į problemą yra blogai dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, taip daroma prielaida, kad jaunimas yra kažkas, ką reikia kontroliuoti, o ne siekti ugdyti:

„Yra daug duomenų, rodančių, kad jaunystė yra periodas, kai padedami pagrindai ateities karjeroje – neįgijus kompetencijų ir nesukūrus profesinio pažinčių tinklo laiku, galima nesvajoti apie proveržius vėliau. Žiūrėdami į jaunimą kaip į problemą paneigiame jaunų žmonių individualius poreikius ir potencialą“, − sako dr. M. Bileišis.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkas įsitikinęs, kad į jaunimą Lietuvoje reiktų žiūrėti kaip į resursą. Toks požiūris atneštų naudos valstybei − jaunimo įgalinimas mažintų socialinių programų naštą, leidimas jaunimui pačiam rūpintis kitu jaunimu kurtų pilietinio dalyvavimo, pasitikėjimo savo jėgomis jausmą. Galiausiai, žmonės, kurie žino, kad jų likimas yra jų rankose ir moka iš to gauti naudą, yra geresni ir patriotiškesni piliečiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atlikto tyrimo duomenimis, jaunimo organizacijos jau dabar kuria tiesioginę naudą visuomenei: skatina jaunimo užimtumą, verslumą, profesinį veiklumą ir pasirengimą darbo rinkai. Taip pat jos susijusios su sąmoningos, pilietiškos, patriotiškos, brandžios, kultūringos ir kūrybingos asmenybės ugdymu, socialinės atskirties mažinimu, tautinių mažumų įtraukimu.

Su išsamia tyrimo ataskaita galima susipažinti čia: http://lijot.lt/images/Tyrimo_ataskaita.pdf

Parengta pagal Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos informaciją.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų