Dalia Asanavičiūtė, Matas Maldeikis ir Andrius Vyšniauskas parengė Seimo statuto pataisas, kad parlamentarų padėjėjai būtų įdarbinami pagal darbo sutartį ir jie nebebūtų politinio pasitikėjimo tarnautojai.
„Pakeitus statuto nuostatą, Seimo nario padėjėjais būtų galima priimti ir studentus ar iš užsienio grįžusius žmones, kurių diplomai nepripažįstami kaip aukštojo mokslo, nes vis dėlto Seimo narys pats nusprendžia, kokio žmogaus jam reikia, ar žmogus atitinka jo reikalavimus ir lūkesčius, ar neatitinka, nepaisant to, kad jis neturi aukštojo išsilavinimo“, – BNS sakė D. Asanavičiūtė.
Anot jos, galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad politinio pasitikėjimo tarnautojais galima įdarbinti tik aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis.
„Man ir pačiai buvo kadencijos pradžioje, kad norėjau studentą priimti, kuris mokėsi paskutiniame kurse, bet negalėjau to padaryti. Priimta pataisa šiek tiek atrištų rankas priimti tuos žmones, kurie, Seimo nario manymu, tinka būti jo padėjėju“, – teigė parlamentarė.
Pakeitus statutą Seimo narių padėjėjai nebebūtų politinio pasitikėjimo tarnautojai.
Pasak D. Asanavičiūtės, jie būtų įdarbinami pagal terminuotą sutartį parlamentaro kadencijos laikotarpiui.
„Būtų terminuota sutartis Seimo nario kadencijos laikotarpiui ir visos Darbo kodekso nuostatos įsijungtų kaip visiems pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims“, – sakė ji.
Tokiu atveju Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai būtų tik jų patarėjai.
Dabar pagal statutą, kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos trys asmeninio pasitikėjimo pareigybės – patarėjų ir padėjėjų. Tačiau kiek žmonių įdarbinti, sprendžia pats politikas, vienam asmeniui jis gali skirti ir tris etatus arba juos padalyti didesniam skaičiui asmenų.
Seimo nariai taip pat gali turėti visuomeninių konsultantų, jie dirba neatlygintinai.
Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai padeda politikui vykdyti parlamentinę veiklą.
tokių pačių - kaip ir jie patys - tepabaigusių 8 klases ir keturis koridorius... Vai vai vai...
„- Jūs girdite tylą, kurioje grėsmingai augtų kažkas?
- Girdžiu, bet ji, deja, byloja snaudžiančią tautą... ir tai labai nekas, tai netgi pavojinga. Manau, Lietuvoje vis dar nėra kritinės masės, kuriai itin rūpėtų valstybės ir tautos perspektyva, o skelbiantys dėl to pavojų pavieniai veikėjai bematant bus nukenksminti arba kaip Rusijoje, arba kaip Lietuvoje - marginalizuoti ir
paskelbti valstybės priešais.”
