Vienas iš pačių geriausių britų kabrioletų per visą istoriją.
Daug šalių dabar gamina kabrioletus, tačiau tikrasis, klasikinis kabrioletas yra Britiškas. Jis yra mažas, variklį turi priekyje, o varomus ratus gale. Ankstyvaisiais 60-tais buvo išleisti keli tokie kabrioletai, tačiau iš jų ilgiausiai išlaikęs žavesį turi ir vieną labiausiai Britus atsipindinčių vardų - Triumph Spitfire. Tai vardas kurį išgirdus iškarto pagalvojame apie Tvido medžiagą, tačiau automobilis susilaukė pasisekimo ir JAV, ir bendrai yra vienas iš pačių sėkmingiausių kabrioletų per visą istoriją. Kartu su MGB jie karaliavo iki tol, kol atėjo Mazda Miata amžius.
Spitfire nebuvo pirmasis kabrioletas ta prasme kuria, mes apie juos galvojame, ir taip pat nebuvo pirmasis masinę gamybą pasiekęs britiškas kabrioletas. Automobilis, kuris turėtų gauti laurus už kabrioletų mados pradėjimą, yra Austin-Healey Sprite. Tačiau Sprite neatrodė taip klasiškai kaip Triumph, o ir jų pardavimų skaičius nesiekė net pusės to, ką pardavė Triumph. Spitfire istorija yra viena iš garsesnių automobilių kūrimo istorijų. Triumph planavo paleisti visiškai naują mažsenių automobilių seriją 50-aisiais ir svarbiausia, joje buvo Sprite konkurentas.
Triumph sugalvojo idėją sutrumpintį ratų bazę ir paimti važiuoklę ir mažo Herald sedano, tuo pačiu sumažindami gamybos kainą. Italas, vardu Michelotti sukūrė dizainą, kuris gavosi ne ką mažiau patrauklus negu Pinninfarina sukurtas dizainas Alfa Romeo Spider keliais metais vėliau.
Tau byvi ambicingas projektas, tačiau ankstyvaisiais 60-taisiais Triumph buvo kėblioje padetyje, todėl projektas padėtas į lentyną. Leyland perėmė kompanijos valdymą 1969 ir paskyrė direktoriumi vyruką vardu Stanley Markland - ir vėl grynakraujis britiškas vardas :)
Per vieną iš savo pirmųjų apsilainkymų fabrike Markland rado Spitfire prototipą po uždangalu ir paklausė, kas tai? Kai uždangalą nuėmė, Markland liko sužavėtas, tačiau tada jam buvo pasakyta, kad projektas atidėtas. Stanley pavaikščiojo aplink automobilį, atsisėdo į jį, tada išlipo ir trumpai tarė: "Geras, mes jį gaminsime." Ir tai buvi viskas ko reikėjo šiam projektui pajudėti toliau. Spitfire nebuvo superautomobilis, ir niekas niekada to ir nemegino įrodyti. Jo 1,1l 4cilindrų variklis išspaudė 63 arklius 1962 kai jis debiutavo.
Tai, kaip galbūt jau pastebėjote, nėra labai daug arklių, tačiau automobilis sverė irgi nelabai - tik 700kg. Taigi tie arkliai nuveikė tikrai daugiau, nei būtų kitoje mašinoje. 17,3sek laikas iki 100kmh nebūtų vieta girtis šiandien, tačiau 1962 tai buvo visai rimti skaičiai. Šis variklis vėliau buvo pakeistas į 1,3 o paskui į 1,5l. Tačiau nors variklio kubatūra augo, augo ir išmetamųjų dujų reikalavimai, ko pasekmėje patys galingiausi Spitfire, neskaitant GT6 modelio kietu stogu, išspausdavo tik 75ag.
Bet jei Jums reikia daug arklių - pirkite Muscle Automobilį. Kabrioletai sukurti tam, kad duotų Jums tyrų ir kokybiškų vairavimo emocijų, ir Spitfire tai puikiai įgyvendina. Paparastumas irgi davė savo - 1965 metais buvo galima nusipirkti Spitfire už 550 svarų. Šis paprastumas gerai atsipirko Triumph, jiems parduodant 300000 modelių iki tol, kol modėlio gamyba buvo nutraukta 1980 metais. Savo gyvenimo paskutinėmis dienomis, Spitfire buvo gavęs kietą stogą, daugiau arklių, ir 140kg papildomo svorio. Tik paskutinis modelis galėjo įsibegėti iki 100mph o 100kmh pasiekdavo per 13,2 sek.
Kaina vis dar buvo maža, tik 5995 dolerių (15000$ šiandienos verte) už JAV rinkos modelį. Spitfire tikrai pasikeitė, tačiau nedaug, turint galvoje, kad buvo gaminamas 18 metų.
Kaip būtų pasibaigus istorija su Spitfire , jei ne išmetamųjų dujų standartai, pokyčiai autoindustrijoje ir prasta gaminio kokybė, kuria garsęjo Leyland? Galima būtų spręsti, kad visi šie veiksniai privedė Triumph prie bankroto, ir tai būtų visiška tiesa tačiau verta paminėti, kad Spitfire laikėsi iki tol, kol Triumph galutinai užvėrė duris.
Britų automobilių industrijos visiškas nusilpimas nebuvo apgailėtas tų, kuriems nors kartą teko susidurti su Lucas electronics, tačiau mirtis tokios klasikinės linijos, kaip Spitfire, yra gana liūdnas dalykas. Žinoma, jis bet kada gali būti vėl prikeltas, ir tikimės, kad tie, kas to imsis, padarys darbą atitinkamai.
Vienas iš pačių geriausių britų kabrioletų per visą istoriją.
Daug šalių dabar gamina kabrioletus, tačiau tikrasis, klasikinis kabrioletas yra Britiškas. Jis yra mažas, variklį turi priekyje, o varomus ratus gale. Ankstyvaisiais 60-tais buvo išleisti keli tokie kabrioletai, tačiau iš jų ilgiausiai išlaikęs žavesį turi ir vieną labiausiai Britus atsipindinčių vardų - Triumph Spitfire. Tai vardas kurį išgirdus iškarto pagalvojame apie Tvido medžiagą, tačiau automobilis susilaukė pasisekimo ir JAV, ir bendrai yra vienas iš pačių sėkmingiausių kabrioletų per visą istoriją. Kartu su MGB jie karaliavo iki tol, kol atėjo Mazda Miata amžius.
Spitfire nebuvo pirmasis kabrioletas ta prasme kuria, mes apie juos galvojame, ir taip pat nebuvo pirmasis masinę gamybą pasiekęs britiškas kabrioletas. Automobilis, kuris turėtų gauti laurus už kabrioletų mados pradėjimą, yra Austin-Healey Sprite. Tačiau Sprite neatrodė taip klasiškai kaip Triumph, o ir jų pardavimų skaičius nesiekė net pusės to, ką pardavė Triumph. Spitfire istorija yra viena iš garsesnių automobilių kūrimo istorijų. Triumph planavo paleisti visiškai naują mažsenių automobilių seriją 50-aisiais ir svarbiausia, joje buvo Sprite konkurentas.
Triumph sugalvojo idėją sutrumpintį ratų bazę ir paimti važiuoklę ir mažo Herald sedano, tuo pačiu sumažindami gamybos kainą. Italas, vardu Michelotti sukūrė dizainą, kuris gavosi ne ką mažiau patrauklus negu Pinninfarina sukurtas dizainas Alfa Romeo Spider keliais metais vėliau.
Tau byvi ambicingas projektas, tačiau ankstyvaisiais 60-taisiais Triumph buvo kėblioje padetyje, todėl projektas padėtas į lentyną. Leyland perėmė kompanijos valdymą 1969 ir paskyrė direktoriumi vyruką vardu Stanley Markland - ir vėl grynakraujis britiškas vardas :)
Per vieną iš savo pirmųjų apsilainkymų fabrike Markland rado Spitfire prototipą po uždangalu ir paklausė, kas tai? Kai uždangalą nuėmė, Markland liko sužavėtas, tačiau tada jam buvo pasakyta, kad projektas atidėtas. Stanley pavaikščiojo aplink automobilį, atsisėdo į jį, tada išlipo ir trumpai tarė: "Geras, mes jį gaminsime." Ir tai buvi viskas ko reikėjo šiam projektui pajudėti toliau. Spitfire nebuvo superautomobilis, ir niekas niekada to ir nemegino įrodyti. Jo 1,1l 4cilindrų variklis išspaudė 63 arklius 1962 kai jis debiutavo.
Tai, kaip galbūt jau pastebėjote, nėra labai daug arklių, tačiau automobilis sverė irgi nelabai - tik 700kg. Taigi tie arkliai nuveikė tikrai daugiau, nei būtų kitoje mašinoje. 17,3sek laikas iki 100kmh nebūtų vieta girtis šiandien, tačiau 1962 tai buvo visai rimti skaičiai. Šis variklis vėliau buvo pakeistas į 1,3 o paskui į 1,5l. Tačiau nors variklio kubatūra augo, augo ir išmetamųjų dujų reikalavimai, ko pasekmėje patys galingiausi Spitfire, neskaitant GT6 modelio kietu stogu, išspausdavo tik 75ag.
Bet jei Jums reikia daug arklių - pirkite Muscle Automobilį. Kabrioletai sukurti tam, kad duotų Jums tyrų ir kokybiškų vairavimo emocijų, ir Spitfire tai puikiai įgyvendina. Paparastumas irgi davė savo - 1965 metais buvo galima nusipirkti Spitfire už 550 svarų. Šis paprastumas gerai atsipirko Triumph, jiems parduodant 300000 modelių iki tol, kol modėlio gamyba buvo nutraukta 1980 metais. Savo gyvenimo paskutinėmis dienomis, Spitfire buvo gavęs kietą stogą, daugiau arklių, ir 140kg papildomo svorio. Tik paskutinis modelis galėjo įsibegėti iki 100mph o 100kmh pasiekdavo per 13,2 sek.
Kaina vis dar buvo maža, tik 5995 dolerių (15000$ šiandienos verte) už JAV rinkos modelį. Spitfire tikrai pasikeitė, tačiau nedaug, turint galvoje, kad buvo gaminamas 18 metų.
Kaip būtų pasibaigus istorija su Spitfire , jei ne išmetamųjų dujų standartai, pokyčiai autoindustrijoje ir prasta gaminio kokybė, kuria garsęjo Leyland? Galima būtų spręsti, kad visi šie veiksniai privedė Triumph prie bankroto, ir tai būtų visiška tiesa tačiau verta paminėti, kad Spitfire laikėsi iki tol, kol Triumph galutinai užvėrė duris.
Britų automobilių industrijos visiškas nusilpimas nebuvo apgailėtas tų, kuriems nors kartą teko susidurti su Lucas electronics, tačiau mirtis tokios klasikinės linijos, kaip Spitfire, yra gana liūdnas dalykas. Žinoma, jis bet kada gali būti vėl prikeltas, ir tikimės, kad tie, kas to imsis, padarys darbą atitinkamai.
