Irena ZUBRICKIENĖ
- Manęs vis neapleidžia mintis, kad Raimundas būtų gyvas ir šiandien, jeigu likimas jo nebūtų atvedęs į mūsų šeimą, į mūsų kaimą, - guodėsi Sūdavos kaime (Vilkaviškio r.) gyvenanti Irena Jablonskienė, per Žolinę palaidojusi daugiau nei dešimt metų globotą našlaitį Raimundą Januškevičių (23 m.). - Kai jo kasdienybė pagaliau darėsi vis laimingesnė, viską staiga nutraukė žudiko ranka.
Lemtinga viešnagė
Tą popietę Raimundas su kiek jaunesniu to paties kaimo gyventoju Povilu sutvarkė įprastus ūkio reikalus malūne: vienas talkino savo globėjai Irenai, kitas - sesers paprašytas. Baigę darbą vaikinai į namus neskubėjo. Jie užsuko pas tame pačiame kaime gyvenantį Andrių Ryžkovą (23 m.). Nors sūdaviečiai nemėgsta Andriaus dėl jo agresyvumo ir net baiminasi dėl nenuspėjamo elgesio, Raimundas ir Povilas kelioms atokvėpio valandoms kažkodėl pasirinko būtent jį. Vienų teigimu, Raimundas neretai pabendraudavo su Andrium, su kuriuo likimas buvo suvedęs nuo vaikystės. Esą tik Raimundo globėja vis drausdavo jį nuo nepageidaujamos bičiulystės. Pati Irena "Akistatai" tvirtino, kad jos globotinis su Andrium niekada nebuvo draugai - nepasisveikinę neprasilenkdavo tik todėl, kad ne vienerius metus kartu gyveno toje pačioje Kybartų internatinėje mokykloje.
Pareigūnai dar aiškinasi, kas matė Raimundo mirtimi pasibaigusias muštynes Andriaus namuose ir kas žino tikrąją konflikto priežastį, tačiau jau žinoma, kad smurto scenas stebėjo keli Andriaus sesers Kristinos nepilnamečiai vaikai, gyvenantys po tuo pačiu stogu. (Kristina tuo metu buvo išėjusi pas kaimynę.) Pirminiais duomenimis, trijulei kalbantis, Povilas nešvankiu keiksmažodžiu pavadino Andriaus seserį, kuri viena augina keturis vaikus. Andriui tai nepatiko, o Raimundą toji replika neva tik prajuokino. Povilas, supratęs, kad savo nuomonę pagarsino ne laiku ir ne vietoje, spėriai spruko iš smurtu padvelkusių namų. Pykčio protrūkis buvo nukreiptas niekuo dėto Raimundo adresu.
Ketino "išimti širdį"
Įvykį tiriantys pareigūnai sako, kad tarp panašaus kūno sudėjimo jaunuolių būta nelygios kovos: ko gero, pirmieji Andriaus smūgiai taip apsvaigino Raimundą, kad jis nebegalėjo priešintis. Nelaimėlis buvo daužomas rankomis ir spardomas. Tai matę Kristinos vaikai nubėgo jos kviesti. Kai sesuo pasirodė namuose, Andrius tebetalžė Raimundą. Kaime kalbama, kad agresyvaus brolio smūgių ne kartą yra ragavusi ir pati Kristina, ir net jų abiejų motina. Esą abi moterys dėl Andriaus elgesio ne kartą privalėjusios kreiptis ir į policiją, ir į medikus.
Kai apie muštynes Ryžkovų namuose tapo žinoma aplinkiniuose namuose, kaimynų vaikai nubėgo pas netoliese gyvenančią Ireną Jablonskienę ir pasakė, kad daužomas jos globotinis. Atskubėjusi Irena rado Raimundą jau ne kambaryje, o kieme. Sąmonę praradęs vaikinas gulėjo nerodydamas gyvybės ženklų, bet dar kvėpavo. Irena matė, kad įtūžęs Andrius vaikštinėja aplinkui su dideliu peiliu rankose. Sunerimusi moteris valdydamasi ramiai klausinėjo Andriaus, už ką jis mušęs Raimundą - ar globotinis kuo nors įžeidė, ar gal esąs skolingas, tai pati atiduotų tą skolą. Andriui šilti I. Jablonskienės žodžiai buvo nė motais - jis, pasukiojęs peilį, tepratarė galįs net širdį išpjauti iš Raimundo krūtinės ir parodyti ją globėjai...
Smurtautojas neketino greitai pasiduoti atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau šie buvo ir gudresni, ir stipresni.
Nužudė ir svajones
Nugabentas į Vilkaviškio ligoninę Raimundas Januškevičius mirė nebeatsigavęs. Medikai nustatė, kad vaikinas patyręs galvos traumą, jam sužaloti vidaus organai, mirtį prišaukė vidinis nukraujavimas. Anot pareigūnų, nelaimėlis spardytas, taip pat daužytas ne tik rankomis, bet ir mediniu pagaliu.
- Kartu su Raimundu nužudytos ir jo svajonės, - sakė Irena Jablonskienė. - Šaunus - taikus, darbštus ir geraširdis - vaikinas birželį baigė profesinę mokyklą ir įgijo profesiją, pagal kurią svajojo dirbti. Atsiėmęs našlaičio pašalpą ketino nusipirkti atskirą būstą. Nesibaidė ir kariuomenės - šio mėnesio gale būtų sužinojęs, ar šaukiamas tarnauti. Turėti savo namus ir savo šeimą buvo pati didžiausia jo svajonė. Raimundas vis dar svajojo ir susirasti savo tikrąją motiną Ramutę Januškevičiūtę, kuri pagimdė jį būdama 18-metė ir paliko ligoninėje, o vėliau visai atsisakė. Jis labai norėjo sužinoti, ar turi brolių bei seserų, išgirsti, kodėl buvo atstumtas. Dabar visi tie norai ir svajonės - jau po žeme.
Globėjų Irenos ir Jono Jablonskių namuose Raimundas atsirado, kai buvo dar paauglys. Geraširdė šeima iš pradžių jį parsiveždavo iš internato tik pasisvečiuoti, kol galiausiai pripratęs berniukas pratarė nebenorįs grįžti į "valdiškus namus". Anot Irenos, prieštarauti nebuvo galima - būtų plyšusi širdis žiūrint į maldaujančias vaiko akeles.
Kankinantys klausimai
Irena sakė "Akistatai", kad per visus globos metus niekada nepasigailėjo priėmusi Raimundą į savo šeimą. Vaikinas buvo išmokęs visų ūkio darbų - buvo ne tik geras pagalbininkas, bet ir teikė vilčių, kad ateityje, susikūręs savo gyvenimą, tikrai neprapuls - nepasuks nusikaltėlio keliu. Raimundas buvo labai paslaugus ir pareigingas. Štai ir paskutinįjį kartą, kai nutarė pabendrauti Andriaus namuose, atsiuntė į globėjos namus kaimyną, kad pasakytų, jog jis užtruksiąs - esą nereikia rūpintis...
Kodėl niekas anksčiau nepranešė, kad Raimundas daužomas? Kodėl delsė jaunuolius išskirti? Kodėl globotinis apskritai turėjo lemtingąją pavakarę užsukti pas žmogų, kurio bijo visas kaimas? Kodėl po tragedijos įtariamojo sesuo Kristina vengia nuoširdaus pokalbio? Kodėl lemiamu momentu pabėgo Paulius palikdamas draugą vieną? Pagaliau kodėl Ryžkovas nebuvo suimtas prieš porą savaičių, kai sumušė kitą kaimietį, kuriam dėl to teko gydytis ligoninėje?.. Tiek ir dar daugiau neatsakytų klausimų po Raimundo laidotuvių knibžda Irenos Jablonskienės galvoje. Moteriai ramu ir jauku tik dėl vieno - kad našlaitis, artimųjų kadaise paliktas vaikinas, buvo palaidotas garbingai, šiltą dėmesį parodžius kone visam kaimui.
Dabar Sūdavos kaime - pasėtos panikos nuotaikos. Nors žudiku tapęs Andrius Ryžkovas iki teismo suimtas trims mėnesiams, žmonės baiminasi, kad vėliau jis gali būti pripažintas nepakaltinamu ir greitai paleistas į namus. Prieš keletą metų jis jau buvo žiauriai nuskriaudęs savo motiną, bet deramos bausmės išvengė dėl psichikos problemų. Sūdaviečiai sako, kad Andriui grįžus į kaimą reiktų laukti naujos jo aukos. Pasigirdo ir kalbų, kad Andriaus motina ir sesuo Kristina lemtingąją pavakarę delsė nutraukti kilusias muštynes esą vien dėl to, kad jo nusikratytų: neva smurtautojas "prisidirbs" tiek, kad pareigūnams nebekils abejonių, jog pagaliau reikia jį izoliuoti nuo visuomenės...
Sandros KUČINSKIENĖS nuotr.:
- Viena iš paskutiniųjų Raimundo nuotraukų: čia jis - su tos pačios globėjos irgi priimta gyventi liūdno likimo Regina
