Savo krašte K. Masilionis buvo gerai žinomas geradaris. Garsiausias iš jo darbų, apie kurį tuo laiku kalbėjo visa Lietuva – Rokonių šv. Kazimiero privačios bažnyčios pastatymas, kuris atvėrė galimybę gyventojams melstis arčiau namų.
Naujienų portalas tv3.lt, siekiant prisiminti ir pagerbti žuvusį K. Masilionį, kreipėsi į Radviliškio rajono merą Kazimierą Račkauskį.
Susisiekus su pašnekovu, jis pažymėjo, kad ūkininko žūtis jam asmeniškai itin skaudi ne tik dėl to, kad buvo netikėta ir staigi, tačiau taip pat dėl to, kad jie abu artimai bičiuliavosi.
Su K. Masilioniu bendravo dažnai
Pokalbio metu Radviliškio rajono meras pasakojo, kad jiedu su K. Masilioniu daug bendravo. Anot jo, dažnai tekdavo pasikalbėti įvairiais kraštui aktualiais klausimais.
Jis pažymėjo, kad su ūkininku jiedu susimatydavo tiek renginiuose, tiek sprendžiant bendruomenės reikalus.
„Kazimieras buvo žmogus, kuris visada pirmasis atsiliepdavo į bet kokį prašymą ar iniciatyvą. Jeigu tik kažkam reikėdavo pagalbos, patarimo ar prisidėjimo prie kokios nors veiklos, jis niekada nelikdavo nuošalyje.
Jis buvo labai iniciatyvus žmogus, kupinas entuziazmo ir noro padėti. Net dabar sunku apie jį kalbėti, nes tai buvo tikras mūsų krašto šviesuolis.
Ne veltui jis buvo tapęs ir krašto garbės piliečiu. Kazimieras iš tiesų labai daug davė mūsų kraštui ir žmonėms“, – apie ūkininką kalbėjo pašnekovas.
K. Račkauskis pasakojo, kad jiedu su K. Masilioniu buvo bičiuliai – dažnai matydavosi, bendraudavo ne tik oficialiais, tačiau ir žmogiškais klausimais.
Anot jo, žuvęs ūkininkas buvo labai šiltas žmogus, kiekvieną gebėjo išklausyti, padrąsinti, jam pagelbėti.
„Su juo buvo paprasta ir gera bendrauti“, – atskleidė meras.
Rokonių kaimo bažnyčios pastatymas – ne vienintelis geras darbas
K. Račkauskis pasakojo, kad dauguma aplinkinių geriausiai žino ūkininko bažnyčios pastatymą, vis tik šis darbas – tik vienas K. Masilionio gerų darbų sąraše.
Anot jo, tai buvo žmogus, kuris nuolat prisidėdavo prie krašto padėties gerinimo, galvodavo apie kitus.
„Be bažnyčios mūsų krašte atsirado ir daugiau svarbių vietų – buvo pastatyti aviatorių namai, piligrimų namelis.
Į kaimą atvykdavo labai daug žmonių, piligrimų, keliautojų, bendraminčių ir Kazimieras visus juos priimdavo labai svetingai – žmonės ten galėdavo apsistoti, pernakvoti, pavalgyti“, – pasakojo meras.
Anot jo, kiekvienas, atvykęs pas K. Masilionį, būdavo gerai pamaitintas, pagirdytas, priimamas kaip savas žmogus. Pasak jo, ūkininkui rūpėjo žmonių ryšys ir bendrystė.
Svarstydamas apie bičiulį, meras pridėjo, kad pats K. Masilionis buvo tarsi viso krašto centras – jis buvo žmogus, kuris traukė kitus ne tik dėl savo veiklų, bet ir dėl asmenybės grožio.
Prisiminė paskutinį pokalbį
Meras pažymėjo, kad turbūt net jis pats žino ne apie visus K. Masilionio gerus darbus. K. Račkauskis teigė, kad neretai ūkininkas padėdavo kitiems tyliai, apie tai kalbėdamas neišsiplėsdavo.
„Jeigu matydavo, kad žmogui sunku, jis ieškodavo būdo padėti. Kazimieras tikrai yra pirkęs žmonėms gyvulių, kitaip prisidėjęs prie jų gerovės.
Be to, jis buvo netgi prijungęs viso kaimo apšvietimą nuo savo saulės elektrinės. Kadangi turėjo savo elektrinę, nuo savo skaitiklio buvo pajungęs gatvių apšvietimą“, – įspūdingais darbais dalijosi jis.
Pasak K. Račkauskio, tokie poelgiai daug pasako apie žmogų, o ypatingai dabartiniame pasaulyje, kuriame dažnas rūpinasi tik savo ūkiu ir gyvenimu.
Tokie poelgiai gimtajame krašte neliko nepastebėti – visi gyventojai žinojo ūkininką, o apie jį kalbėdavo su pagarba ir dėkingumu.
„Dabar net sunku kažką komentuoti, nes ši netektis buvo labai netikėta. Mes su juo daug bendravome, matydavomės, kalbėdavomės“, – sakė jis.
Prabilus apie paskutinį pašnekovo ir K. Masilionio pokalbį, meras neišsiplėtė, tačiau nurodė, jog jis buvo apie tai, kad ūkininkui ėmė gerėti sveikata:
„Jis buvo praėjęs sunkesnį gyvenimo etapą, turėjo sveikatos problemų, tačiau atrodė, kad viskas po truputį gerėja, todėl ši žinia buvo labai skaudi ir netikėta visiems.“
„Kai išeina toks žmogus, visuomet lieka didelė tuštuma“
Meras pasakojo, kad netektis skaudžiai palietė tiek Rokonių kaimo gyventojus, tiek aplinkinius kaimus, visą kraštą.
Pasak jo, K. Masilionis buvo žmogus, gebėjęs garsinti savo kraštą ne žodžiais, o darbais, savo pavyzdžiu mokė kitus, ką reiškia būti žmogumi.
„Net sunku rasti tinkamų žodžių jam apibūdinti. Galbūt jis ir nebuvo šventasis tiesiogine prasme, tačiau savo darbais, atsidavimu ir gyvenimo būdu buvo labai arti to. Tai buvo žmogus, kuris tikrai labai daug atidavė kitiems ir savo kraštui“, – kalbėjo meras.
K. Račkauskis pasakojo, kad dabartinis krašto planas – garbingai išlydėti K. Masilionį į paskutiniąją kelionę, o vėliau jie ketina pagerbti jo atminimą.
„Kazimieras mūsų kraštui paliko labai daug – ne tik pastatus ar iniciatyvas, bet ir labai stiprų žmogiškumo pavyzdį“, – baigė pokalbį meras.
Kazimiero Masilionio žūtis
Primename, kad gegužės 21 d. po 15 val. buvo gautas pranešimas, kad Rokonių kaime nukrito lėktuvas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Žilinskas Eltai sakė, kad ugniagesių pajėgos vyko į vietą.
„Buvo naudojama gelbėjimo įranga, nes nukentėjusieji buvo užspausti. Gaisras nebuvo kilęs“, – Eltai sakė jis.
Pasak jo, lėktuvas deformuotas. Pilotui konstatuota mirtis, keleivė išvežta į gydymo įstaigą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
