Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių linkę pervertinti savo gebėjimus, tačiau įpročiai dažnai išduoda tikrąjį vaizdą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Suraskite 1 klaidą paveikslėlyje: pavyksta tik akyliausiems

Atskleidė 10 dalykų, kurių niekada neturėtumėte daryti bažnyčioje: įsidėmėkite

Moterį daugybę metų kankino pilvo skausmai: išgirsta diagnozė pakeitė viską

Kai kurie požymiai yra akivaizdūs, kiti – subtilūs ir lengvai nepastebimi. Vis dėlto juos atpažinus galima ne tik geriau suprasti save, bet ir sąmoningai keistis, rašoma yourtango.com.

+14

Vengimas skaityti ir gilinti žinias

Vienas iš dažniausiai minimų požymių – nenoras skaityti. Skaitymas lavina ne tik žodyną, bet ir kritinį mąstymą, empatiją bei gebėjimą analizuoti.

Žmonės, kurie nuolat vengia knygų ir renkasi tik paviršutinišką turinį, dažnai apriboja savo intelektinį augimą. Nors pradėti skaityti suaugus gali būti nelengva, šis įprotis turi ilgalaikę naudą.

Nuolatinis blaškymasis skaitmeninėje erdvėje

Laiko leidimas telefone ar socialiniuose tinkluose savaime nėra blogas dalykas, tačiau kai tai tampa pagrindine veikla, gali kilti problemų.

Nuolatinis naršymas telefone:

• mažina dėmesio koncentraciją;
• riboja gilesnį mąstymą;
• tampa būdu pabėgti nuo realių problemų.

Dažnai tai siejama ir su žemesniu emociniu intelektu – sunkumu susidoroti su savo jausmais.

Nenoras prašyti pagalbos

Gebėjimas pripažinti, kad kažko nežinai, yra stiprybė, o ne silpnybė. Tačiau kai kurie žmonės to vengia.

Tie, kurie niekada neprašo pagalbos:

• bijo pasirodyti silpni;
• saugo savo įvaizdį;
• praranda galimybę mokytis iš kitų.

Tuo tarpu brandesni ir labiau išsivystę žmonės suvokia, kad augimas vyksta per bendradarbiavimą.

Sudėtinga kalba vietoj aiškumo

Gali pasirodyti, kad sudėtingų žodžių vartojimas rodo aukštą intelektą, tačiau dažnai yra priešingai.

Žmonės, kurie pernelyg komplikuoja kalbą:

• siekia padaryti įspūdį;
• slepia nepasitikėjimą savimi;
• apsunkina bendravimą.

Iš tiesų aiškus ir paprastas kalbėjimas dažniausiai rodo geresnį supratimą.

Gynybiškumas gavus pastabas

Konstruktyvi kritika yra būtina augimui. Tačiau ne visi ją priima lengvai.

Gynybiškas elgesys gali rodyti:

• sunkumus prisiimant atsakomybę;
• emocinio intelekto trūkumą;
• nenorą tobulėti.

Gebėjimas išklausyti ir priimti pastabas dažnai būdingas brandesniems žmonėms.

Kitų pertraukinėjimas ir socialinio jautrumo stoka

Bendravimas – svarbi intelekto dalis. Žmonės, kurie nuolat pertraukia kitus ar ignoruoja socialines taisykles, gali turėti problemų su savimone.

Tokie įpročiai:

• trikdo pokalbius;
• sukelia konfliktus;
• silpnina santykius.

Socialinis intelektas padeda ne tik suprasti kitus, bet ir kurti tvirtus ryšius.

Svarbu suprasti, kad intelektas nėra vien tik gebėjimas spręsti uždavinius ar įsiminti faktus. Jis atsiskleidžia kasdienėse situacijose – nuo to, kaip klausomės kitų, iki to, kaip reaguojame į kritiką.

Gera žinia ta, kad dauguma šių įpročių gali būti keičiami. Sąmoningumas ir noras tobulėti leidžia kiekvienam stiprinti savo mąstymą, emocinį intelektą ir bendravimo įgūdžius.