Net ir lengvos ligos vaikams gali sukelti komplikacijų. Dėl to neretai kalti būna tėvai.
Nepasitikėjimas „chemija“
Situacija. Grįžusi po vasaros atostogų kaime penkerių Emilija ėmė dažnai bėgioti į tualetą. „Turbūt pašalo šlapimo pūslę“, − pagalvojo mama ir nuvedė mergaitę pas gydytoją.
Gydytojas diagnozavo cistitą, skyrė antibiotikų kursą. Pavartojusi jų dvi dienas mergaitė pasijuto geriau, temperatūra nukrito, į tualetą ji jau nebelakstė taip dažnai ir mama nutarė, kad pakaks tos „chemijos“. Tiesa, kai žiemą mergaitė ilgai pabuvusi lauke sušalo, cistitas priminė apie save visa jėga.
Tėvų klaida. Gydymo antibiotikais nutraukti nevalia. Reikia sugerti tiek vaistų, kiek nurodė gydytojas. Cistitas − infekcinė liga. Antibiotikai reikalingi tam, kad ją visiškai sunaikintų. Nutraukus antibiotikų vartojimą ir gydantis tik skysčiais, šlapimo pūslė iš tiesų šiek tiek „prasiplaus“, tačiau infekcija liks. Ir pakaks peršalti dar kartą, kad liga sugrįžtų.
Rizikos grupė
Situacija. Liesutė, nevalgi Sandra susirgo angina. Mergaitę kamavo aukšta temperatūra, gerklės skausmas, ant liežuvio atsirado apnašų. Gydytojas skyrė antibiotikų, liepė skalauti gerklę, gerti šiltų gėrimų ir gulėti lovoje. Tėvams savaitės antibiotikų kursas pasirodė per ilgas. Juk jų dukra jau sirgo angina, ir tąkart jie tikrai vaikui davė mažiau vaistų. Mergaitė tada pasveiko.
Šį kartą Sandrai po poros dienų temperatūra nukrito, gerklę skaudėjo mažiau, tiesa, valgyti ji nenorėjo. „Turbūt dėl to, kad vartoja antibiotikus“, − pagalvojo tėvai ir jų vaikui nebedavė. Mergaitė tik skalavo gerklę ir gėrė šiltą arbatą. Praėjus dviem savaitėms po pasveikimo mergaitei pakilo temperatūra ““aužė“ rankas ir kojas, patino sąnariai. Gydytojo diagnozė nenudžiugino − reumatoidinis artritas. Vaiką teko guldyti į ligoninę.
Tėvų klaidos. Klaida ta pati − per anksti nutrauktas antibiotikų kursas. Ne kiekviena iki galo neišgydyta angina gali baigtis komplikacijomis. Tačiau jeigu vaikas 2−3 kartus sirgo folikuline angina (tonzilėse matyti pūlingų taškelių), rizika susirgti reumatu padidėja.
Pamanyk sau, sloga...
Situacija. Atsikėlęs ryte paauglys Marius pranešė: „Į mokyklą neisiu: peršti gerklę, nosis užgulta, skauda galvą...“ Gydytoja diagnozavo viršutinių kvėpavimo takų uždegimą. Liepė skalauti gerklę, gerti arbatos su citrina išrašė nosies lašų ir liepė savaitę neiti į mokyklą.
Sveikatai šiek tiek pagerėjus, nuspręsta, jog laikas sūnui į mokyklą, nes ir taip jau dvi dienas praleido. Tačiau vėliau sloga vaikiną ėmė kamuoti vis dažniau ir jokie vaistai jau negelbėjo. Apsilankius pas gydytoją, nustatytas haimoritas − prienosinių ančių uždegimas.
Tėvų klaida. Neišgydyta iki galo sloga gali virsti haimoritu, ypač vaikams, kurių skruostai yra aukšti ir siauri. Tokio veido vaikų nosies ertmės esti mažos.
Savigydos vaisiai
Situacija. Raminta į ligoninę pakliuvo dėl obstrukcinio bronchito. Šios ligos metu dažniausiai pažeidžiami smulkūs bronchai. Išrašydami mergaitę iš ligoninės gydytojai susakė daugybę rekomendacijų, viena kurių buvo „saugoti vaiką“.
Tačiau po 4 mėnesių mergaitė vėl pakliuvo į ligoninę dėl tos pačios ligos. Gydytojai Raminta papasakojo, kad tėveliai ją ėmė grūdinti kas rytą apipildami šaltu vandeniu, taip pat mama jai daro klizmas, kad iš organizmo pašalintų šlakus. Taip jai esą patarusi kaimynė.
Tėvų klaidos. Virškinimo trakte yra specifinių ląstelių „žvalgų“, kurios imuninei sistemai signalizuoja apie atsiradusius pavojus. Klizma kartu su kenksmingomis medžiagomis išplauna ir gerąsias ląsteles. Ekstremalus grūdinimas − taip pat stresas imunitetui. Vis tai teko atlaikyti ir taip ligos nualintam mergaitės organizmui.
