Iš traukinio vagono policijos pareigūnai vieną po kito traukia sužeistuosius, padeda jiems išlipti ir veda toliau nuo bėgių. Ką tik čia sprogimas sužalojo daugybe žmonių, yra ir žuvusių, įvykio vietoje tikras chaosas.
Į nelaimės vieta skuba greitosios automobiliai. Nukentėję ragina skubėti, kai kurie žmonės stipriai kraujuoja.
Per sprogimą sužeistas Tomas pasakoja, kas vyko traukinyje.
„Važiavom su traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą, nežinau, kažkoks didelis sprogimas buvo. Ir tada prasidėjo, ten daug visokių sužeidimų. Pradėjo važiuoti institucijos ir va gydo, kas ką nori, tas tą daro. Ten vyksta darbai, kiek žmonių ten pilna. ten draugai mano. Sprogo traukiny, kažkas sprogo, nežinau kas atsitiko, pažiūrėkit, ten kraujas, kojos, rankos mėtosi“, – pasakoja „nukentėjęs“ Tomas.
Laimei kraujas ir sužeidimai šiame įvykyje netikri – tai policijos ir kitų tarnybų mokymai, kaip elgtis atsitikus nelaimei, o šiuo atveju teroristams susprogdinus užtaisą traukinyje.
„Pajėgos, kurios atvyko, pirmiausiai teikia pagalbą nukentėjusiems, gelbėja žmones, o po to atliekami darbai tie kuriuos privalom: įvykio vietos atsitvėrimas, atitraukimas pašalinių asmenų, įvertinimas situacijos ar yra saugu, gelbėtojai atlieka savo veiksmus ir aišku, laukiam kada į įvykio vietą atvyks pareigūnų grupė kuri tirs įvykio vietą ir patį nusikaltimą“, – teigia Šiaulių apskrities policijos viršininkas Ramūnas Sarapas.
Pratybų metu įsijungė daugiau nei 100 gelbėtojų.
„Šiandiena yra pajungta daugiau nei 100 tiek policijos pareigūnų, tiek kitų gelbėjimo tarnybų pareigūnų, kurios reaguoja į šitą įvykį. Ir atitinkamai pagal savo algoritmus veikia šioje situacijoje“, – aiškina kriminalinės policijos viršininko pavaduotojas Saulius Briginas.
Sužeistųjų per išpuolį itin daug, tad Šiaulių medikams į pagalbą skuba kolegos iš kitų regiono ligoninių.
Ugniagesiai iš traukinio vagono traukia sužalotus ir sužeistus žmones, neša juos neštuvais į evakuacijos punktą.
„Rūšiavimas yra pacientų išskirstymas pagal tai koks yra jų sužalojimas, vieni pacientai, kurie patyrė didesnius, sunkesnius sužalojimus, patektų pirmiau į gydymo įstaigą, nes jiems reikalinga skubi pagalba, o kiti, kurie patyrė lengvesnius – vėliau, ir dar kiti, kurie mažiausiai nukentėję, vėliausiai pateks į kažkokią gydymo įstaigą“, – pasakoja greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovė Judita Andriušaitienė.
Nors tokių teroristinių atvejų Lietuvoje nėra pasitaikę, specialiųjų tarnybų atstovai sako, kad visuomet reikia būti pasiruošus blogiausiems scenarijams.
„Kiekviename mieste mes turim tam tikrų objektų, kuriuose įvykus vienai ar kitai nelaimei mums tikrai būtų didžiulis iššūkis ir turim tam treniruotis, ir mūsų pajėgos turi būti pasirengusios čia ir dabar padėti žmogui“, – teigia R. Sarapas.
„Mokymai susideda iš darbo įvykio vietoje, įvykio vietos pajėgų valdymo, taip pat masinio aukų identifikavimo, įrodymų rinkimo ir atitinkamai tyrimo veiksmų organizavimo nustatant visus kaltus asmenis, prisidėjusius prie tokio įvykio organizavimo ir įvykdymo“, – pasakoja S. Briginas.
Prieš šias praktines pratybas visų tarnybų pareigūnai dalyvavo ir teoriniuose mokymuose, kaip jiems reikėtų elgtis didelių nelaimių ar teroristinių išpuolių atvejais.
Daugiau vaizdų iš pratybų – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
