Įmonė rengė loterijas „Pinigų griūtis“, „X&O“, „Lobių įlanka“, „Lobių sala“, „Burtininko kambarys“, „Deimantai“, „Aukso puodynė“, „Septintam danguj“ , „Grynas auksas“ ir „Pinigų galia“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) liepos 2 dieną patenkino viešąjį interesą ginančių prokurorų prašymą – panaikino Lošimų priežiūros tarnybos 2016-ųjų balandžio ir birželio mėnesių sprendimus, BNS pranešė teismo atstovai.
„Generalinė prokuratūra, manydama, jog Lošimų priežiūros tarnybos įsakymais suderintomis loterijų taisyklėmis yra pažeidžiamos Loterijų įstatymo nuostatos, atitinkamai ir visuomenės interesai, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tą patvirtina aplinkybė, kad loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla (...), nes ja užsiimti galima tik gavus valstybės ir institucijų leidimą“, – nurodė teismas.
VAAT taip pat pabrėžė, kad reglamentuojant loterijas viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatyme, yra draudžiama, todėl sprendimus dėl loterijų taisyklių suderinimo priėmusi Lošimų priežiūros tarnyba negalėjo laisvai interpretuoti viešosios teisės normų.
Todėl teismas pripažino, kad Loterijų įstatymui prieštarauja ginčo loterijų taisyklių nuostatos, jog žaidėjas už dalyvavimą loterijose atsiskaito per jų organizatoriaus svetainėje atidarytą žaidėjo sąskaitą, o ne tiesiogiai per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas.
Taisyklių nuostata, jog bet kurios žaidėjo sąskaitos lėšos, dėl kurių išmokėjimo žaidėjas nesikreipė per vienerius metus nuo paskutinio bilieto pirkimo dienos ir kurių neįmanoma pervesti lėšų į žaidėjo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą, lieka įmonės nuosavybe, VAAT teigimu, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam fundamentaliam nuosavybės neliečiamumo principui.
Loterijų įstatymo neatitinka ir žaidėjui suteikta teisė pasirinkti bilieto kainą, taip pat bendrovės veiksmai, nustatant bandomuosius lošimus bei sudarant galimybę žaidėjo sąskaitą papildyti per „Perlo“ terminalą, nurodė teismas.
VAAT sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Euloto“ pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2017-aisiais, padidėjo 27,3 proc. iki 20,269 mln. eurų, grynasis pelnas išaugo 30,4 proc. iki 1,363 mln. eurų.
Registrų centro duomenimis, didžiausia „Euloto“ akcininkė yra bendrovė „Lotena“, kuriai priklauso 80 proc. akcijų paketas, likusios akcijos priklauso Donatui Kazlauskui, Mindaugui Marcinkevičiui bei Mantui Lebedžinskui. „Lotenos“ akcininkai yra D. Kazlauskas, Eglė Kazlauskienė, Antanas Muraška ir Janina Muraškienė.
