Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, kad nevienareikšmiškai visuomenės sutiktas atsargus Konstitucinio Teismo sprendimas politikams ir verslininkams teikia plačių interpretavimo galimybių.
Iš didelio debesies mažas lietus − tokį įspūdį sudarė Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl visuomenėje prieštaringai vertinamo LEO LT sukūrimo teisėtumo. Daugelį jis nuvylė. Teisėjams neįtiko tik tai, kad pernai pavasarį priimtame Atominės elektrinės įstatyme nebuvo nustatyta, kokiais principais remiantis bus renkami valstybei atstovausiantys asmenys bendrovės valdymo organuose.
Galimas elektros ūkio monopolizavimas ir tai, kad „VP dešimtuko“ bendrovė „NDX energija“ į LEO LT buvo pakviesta be konkurso, teisėjų nuomone, Konstitucijos nepažeidė.
Kad KT bandė laviruoti tarp galingiausios Lietuvoje verslo grupės ir valstybės interesų, iš dalies rodo ir atskira KT teisėjo Egidijaus Šileikio nuomonė. Be kitų dalykų, jis teigė nesutinkąs, kad steigiant LEO LT nebuvo sukurta monopolija ir kad Konstitucija leidžia valstybei rinktis į partnerius privatų asmenį savo nuožiūra.
Verslininkai džiūgauja
„Džiaugiuosi, kad po KT sprendimo atsirado daugiau aiškumo, jog LEO LT turi teisę egzistuoti. Esu įsitikinęs, kad alternatyvų stipriai vietos energetikos bendrovei nėra, jei Lietuva nori būti energetiškai nepriklausoma“, − „Balsui.lt savaitei“ sakė LEO LT valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika.
Kita vertus, pripažindamas, kad kai kurie įstatymai, padėję pagrindą sukurti LEO LT, prasilenkia su pagrindiniu šalies įstatymu, KT politikams davė ginklą, kuriuo jie galėtų pasinaudoti didindami valstybės įtaką šioje bendrovėje. Ar tai bus padaryta, priklauso nuo politikų ryžto.
Reikės taisyti įstatymus
Šiuo metu „VP dešimtuko“ įtaka LEO LT matoma plika akimi. Dabartinėje stebėtojų taryboje iš dešimties narių tik ūkio viceministras Artūras Dainius aiškiai atstovauja valstybei, o su „NDX energija“ susiję mažiausiai keturi asmenys. Tokios sudėties stebėtojų taryba skiria valdybą, kuri tiesioginiai valdo bendrovę ir sprendžia konkrečius klausimus.
Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad atsižvegiant į KT sprendimą bus taisomi bent keli įstatymai. Taip pat laukia didelės įmonės strategijos ir valdymo pertvarkos, bus peržiūrėta LEO LT stebėtojų tarybos bei valdybos sudėtis.
Apie LEO LT išformavimo galimybę A. Kubilius kalbėjo aptakiai. Jis sutiko su vertinimu, kad LEO LT yra aukščiausia Lietuvos oligarchizacijos forma, ir tvirtino, jog bendrovės išardymo klausimas būtų sprendžiamas tik pasvėrus, kokią kainą už tai gali tekti sumokėti valstybei.
Progreso nematyti
Kai kurie politikai ir energetikos specialistai įtaria, kad privatus investuotojas neketina statyti elektrinės, o pasirengimo darbus imituoja. Daugiausia dėmesio, kaip ir nurodyta akcininkų sutartyje, skiriama tik pelno siekimui.
LEO LT valdybos pirmininkas G. Mažeika tikino, kad pasirengimas atominės elektrinės projektui vyksta pagal grafiką, o politikams ir Vyriausybei priėmus protingus ir atsakingus sprendimus, pirmasis jėgainės reaktorius galėtų būti paleistas 2018 metais.
