Eglė Markevičienė

Vyriausybė labai vangiai reaguoja į vis blogėjančią situaciją šalyje ir per lėtai rengia ekonomikos gaivinimo planus, todėl dalis verslo gali ir nesulaukti numesto gelbėjimo rato. Laisvu pagreičiu žemyn Kad Lietuva, dar neseniai vadinta Baltijos tigru, virto sunkai sužeistu pelėnu, rodo liūdna statistika. Prekybininkų apyvarta pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu ir vasariu, sumažėjo beveik trečdaliu. Penktadaliu krito pramonės gamyba.  Įmonės ėmė bankrutuoti.

Nepaliaujamai didėjant šildymo kainoms, o sunkmečiui karpant žmonių pajamas, būsto nuomos kaina sparčiai mažėja. Ekspertai sako, kad ekonominiam nuosmukiui užsitęsus, mažuose miesteliuose prastesni butai gali būti pradėti nuomoti „nemokamai“ - tik už komunalinius mokėjimus, tačiau didmiesčiuose tokių nuomos sąlygų nėra ko tikėtis.

Apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo perspektyvą buvo žinoma beveik dešimtmetį, tačiau nei Algirdo Brazausko, nei Gedimino Kirkilo vyriausybė neįgyvendino nė vieno reikšmingesnio projekto, galinčio jei ne tuojau pat, tai bent artimiausiais metais padidinti šalies energetinę nepriklausomybę, taupyti energijos resursus, pereiti prie alternatyvių kuro rūšių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė interviu „Balsui.lt“ tvirtina, kad Vyriausybės įgyvendintos reformos ne padėjo šalies ekonomikai, o priartino prie katastrofos. Ji neišvengiama, jei valdžia nepripažins padarytų klaidų ir nesiims jų skubiai taisyti. - Pernai gruodį naujoji Vyriausybė Lietuvą baugino dramatiška šalies ekonomine perspektyva, o šiandien ji elgiasi daug ramiau, tarsi didieji pavojai būtų įveikti.

Traukiantis šalies ekonomikai ir mažėjant elektros suvartojimui, o bankams vis atsargiau skolinant nauja atominė elektrinė  Lietuvai būtų ne pagal kišenę, įsitikinę ekspertai. Vienintelę realią galimybę pastatyti jėgainę prie Visagino jie sieja su galingų Vakarų energetikos kompanijų siekiais įsitvirtinti Rytų ir Centrinės Europos branduoliniuose objektuose.  „Su tuščiomis kišenėmis grandiozinių statybų imtis neįmanoma.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, kad nevienareikšmiškai visuomenės sutiktas atsargus Konstitucinio Teismo sprendimas politikams ir verslininkams teikia plačių interpretavimo galimybių. Iš didelio debesies mažas lietus − tokį įspūdį sudarė Konstitucinio Teismo  (KT) sprendimas dėl visuomenėje prieštaringai vertinamo LEO LT sukūrimo teisėtumo. Daugelį jis nuvylė.

Kasdien gausėja signalų, kad valdantieji nesiryš judinti korupciniu praminto projekto „Leo LT“. Sunkiai besistumiantį  naujos atominės elektrinės statybos projektą valdžios vyrai ir moterys norėtų gelbėti pasitelkdami patyrusią užsienio energetikos bendrovę.