Premjero sudaryta speciali darbo grupė, vadovaujama Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, iki liepos 31-osios turės pateikti pasiūlymus dėl Tautos namų Vilniuje ant Tauro kalno projekto įgyvendinimo tikslingumo.
2007-ųjų vasario 16-ąją būsimųjų Tautos namų vietą ant sostinės Tauro kalno paženklino paminklinis akmuo, skirtas visą šimtmetį brandintai Tautos namų idėjai.
"Tauta atstato Valdovų rūmus, tačiau pati neturi ne rūmų, o bent jau namų. Tad išlygindami šį savotišką neatitikimą, laikykimės Tautos namų idėjos, laikykimės už rankų, stovėkime čia, kur stovėjo Basanavičius, Čiurlionis, Vileišis, Smetona ir daugelis kitų žmonių, palaikiusių Tautos namų idėją", - per paminklinio akmens atidengimo iškilmes tada sakė poetas, Vilniaus miesto garbės pilietis Justinas Marcinkevičius.
Tautos namų idėją per Lietuvių mokslo draugijos steigiamąjį susirinkimą 1907 metais iškėlė daktaras Jonas Basanavičius. Sklypą ant Tauro kalno Tautos namams - visos Lietuvos kultūros centrui - statyti 1911-1912 metais buvo įsigijusios Lietuvos mokslo ir Lietuvių dailės draugijos, tačiau šią gražią idėją sugriovė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, dingę šiam tikslui skirti pinigai. Tačiau Tautos namų idėja vertinama kaip Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metų vasario 16-ąją preliudija.
Tautos namų paminklinis akmuo, kurio autorius - dailininkas architektas Arvydas Ališanka, ženklina vietą, kur turėtų iškilti rūmai, tapsiantys šiuolaikiniu kultūriniu visuomeniniu centru su didžiąja simfoninės muzikos koncertų sale.
Idėja statyti Tautos namus atgimė kartu su Sąjūdžiu.
