Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Vien nedidelės daugiamandatės apygardos problemos neišspręs. Problema - balsus tik aritmetiškai sudedant sąrašams, rinkėjo balsas niekaip neapsaugomas nuo pasitarnavimo "visai kitų kandidatų išrinkimui nei norėjo rinkėjas". Tai - chrestomatinis "prapuolančių balsų" atvejis. Problemą galima išspręsti tik "balso perdavimo" principo pagalba. Ar perduodamą balsą ( angl. "transferable vote " ) užtektų taikyti sąrašų viduje, ar tektų partinių sąrašų sistemos visiškai atsisakyti, - detalesnių diskusijų ir skaičiavimų objektas.

Dar dėl apygardų dydžio. Seniai įrodyta - kuo mažesnės apygardos, tuo mažesnis proporcingumas. Apygardos dydžiui artėjant prie 1 mandato, atstovavimo neproporcingumas artėja prie maksimumo. Manoma, kad šiuo požiūriu optimalus rezultatas gaunamas nuo 15 mandatų ribos. 10 mandatų - ko gero, kritinė proporcingumo riba. Žemiau tos ribos - vėl neišvengiamai didėjantis"prapuolančių balsų" kiekis ( arba alternatyva - vis didėjanti pagunda "mažesnėms blogybėms" ).

Beje, renkant savivaldybes daugiamandatės apygardos aprėpia labai kompaktiškas teritorijas. Todėl net ir 51 Vilniaus miesto tarybos deputatą įmanoma rinkti vienoje apygardoje. Tik būtina sutvarkyti patį balsų skaičiavimo būdą - rinkimų sistemą. Seimą ir savivaldybes visiškai įmanoma rinkti pagal tą pačią sistemą.

Supantu,pone Nainy,Tevynes sajunga nedemokratiska,gal galetumete pakomentuoti kitu partiju rinkiminio saraso sudarymo principus? Demokratine patirti reikia viesinti,ar ne taip.Butu gerai,kad patartumete
kaip organizuoti demokratinius rinkimus.MANO nuomone rinkimai pakankamai demokratiski,tik reikia tureti galva ant peciu ir savo pozicija.
Gerai, kad B. Nainys kelia klausimą ir nenutyla.

Prieš pat rinkimus gerai matoma, kad tvarka netikus. Ji nulemia, kad rinkimai neturi tos reikšmės, kurią jie turėtų turėti. Ką galima būtų apibendrinti 2 sakiniais:

1) Rinkimai turi teikti galimybę rinkėjams išrinkti visuomenės atstovus.
2) Rinkimų tvarka turėtų būti tokia, kad piliečiai neabejotų jų teisėtumu, teisingumu ir atstovų įgaliojimais.

Jau buvo 2 rinkimai, po kurių tyliai pasikalbama, taip pat ir valdžios sluoksniuose, jog nebėra akivaizdu, ar Seimas išvis turi pilnus įgaliojimus. Taip yra todėl, kad Seimas griežtai atsisakydavo regti visuomenės balsavimus svarbiaisiais šalies gyvenimo klausimais. Tuo tarpu patys Seimo nariai tuos du kartus buvo išrinkti ryškia mažuma piliečių balsų. -- Žinoma, toks rūpestis kyla, kai į teisę žiūrime iš esmės. Žiūrėjimas į teisę formaliai, žinoma, leidžia nekreipti dėmesio į keliamą klausimą.

Vis dėlto, sprendžiant teisėtumo klausimus, yra svarbu atkurti teisėtumo padėtį. Tai, kad žmonės būtų įtikinti, jog dabartinė padėtis neteisėta, savaime negali būti jokiu, net mažiausiu tikslu. Tą turėtų suprasti kiekvienas rašantysis. To mus moko, pavyzdžiui, Rusijos revoliucijos istorija. Rusijoje nuo pat dekabristų laikų XIX a. dalis visuomenės užsiėmė vien įrodinėjimu, jog esama padėtis nepakenčiama. Visuomenė perėmė ilgainiui tokį nusistatymą. Tačiau tai neatvedė prie teisėtesnės ir teisingesnės valdžios susikūrimo. Atvirkščiai.

Žodžiu, šiandien svarbu aiškiai suprasti, kuo neteisinga dabartinė rinkimų tvarka. Ir kad neteisinga ji visa, ne kuri nors jos pusė. Visuomenė, pavyzdžiui, per daug išsiskirsčius savo pažiūromis, kad galėtų rinktis atstovus vienmandatėse. Yra akivaizdu, kad dabar išrenkamas atstovas, kuris būna priimtinas kokiai nors ryškiai rinkiminės apygardos rinkėjų bendrijai (partijai, verslo klubui, ložei). Tačiau pati ta bendrija dažnai visiškai neatstovauja didžiajai daliai rinkėjų. Esant tokiai padėčiai rinkėjai, savo ruoštu, nejaučia nė noro eiti į rinkimus. Akivaizdu, kad teisingiau yra, kai vienos apygardos rinkėjams atstovauja keli atstovai.

Iš kitos pusės, atstovų skaičius vienoje apygardoje negali būti didelis. Priešingu atveju žemutiniai sąrašų numeriai rinkėjų lieka beveik netikrinami, ir paliekami partijų vadų nuožiūrai. Kai yra tik viena sąrašinė apygarda (t. y. vienas didelis sąrašas partijai), tai tuomet išvis viską sprendžia partijų vadai sostinėje. Ir kažin, ar jie nustos tą darę, kad ir kiek juos mokytume. Neseni įvykiai Konservatorių partijoje yra tam geru pavyzdžiu. Kad padėtis pasikeistų, reikia pakeisti sąrašų dydį -- sąrašinių apygardų skaičių.
Taip, tas pats traukinys, tie patys keleviai ir tas pats niekus kalbntis ir save giriantis nainys.
Gerai pastebėjo komentatorius Binelis:"vadinami kairieji - vadinami dešinieji".Tai ir yra to netikro traukinio garvežiai.Ir tikrai vieni kitų nebijo,visada puikiai bendradarbiavo.Nerinkime jų - neturėsime daugelio problemų.
Jei "tradicinės" partijos sukūrė tiek daug melo - atsisakykim tų tradicijų,atsimerkim pagaliau.
Vadinami kairieji turi įvairių atspalvių partijų,su mužikais nesiskaito,bet tie atkaliai už juos balsuoja. Įdomu,kaip valdžioje elgtųsi dešinioji koalicija. Tačiau vadinamų konservatorių kairieji bijo kaip velnias kryžiaus. Juos ir vėl sudirbs savo technologijom.
Sunku ką ir sugalvoti.Tarp nuolatinių keleivių yra gerų politikų- pavz. R.Juknevičienė,A. Butkevičius. Svarbu neleisti į Seimą nusikalstamų klanų atstovų,grupuočių interesų gynėjų ir turinčių reikalų su teisėsauga. Deja,tokių netrūksta ir jie garbinami žiniasklaidoje.
Rinkėjams rudenį bus 3 pasirinkimo galimybės. Patenkintieji dabartine rinkimų sistema lai žaidžia pagal partijų jiems primestas taisykles, taip pratęsdami mūsų supuvusios politinės sistemos agoniją. Vienmandatėse apygardose jie gali išbandyti laimę rusiškos ruletės loterijoje - gal pavyks. Tiesa, pavyks tik kai kam. Kartais laimi vos 15% balsų pirmame ture gavęs kandidatas. Likusiųjų 85% tada niekas neatstovauja, bet užtat n kvadratinių kilometrų plotas (teritorija) turi atstovą... Beje, Nainys bene pirmą kartą susilaikė neagitavęs už vienmandates - pagirtina pažanga.

Patenkintieji dar gali paremti savo mylimas partijas daugiamandatėje apygardoje. Bandymas paremti ir mylimus kandidatus gali baigtis dar skaudžiau nei rusiškoje vienmandačių ruletėje. Jų balsas už A, B, C, D ir E kandidatus pastarųjų nesėkmės atveju (milžiniškoje visos šalies apygardoje tai labai tikėtina) pasitarnaus visai kitų kandidatų išrinkimui. Gal ir visai tiems rinkėjams nesimpatiškų kandidatų išrinkimui tų rinkėjų balsų pagalba. Maža to - balsavimas už "kompromisinius mažesnės blogybės kandidatus" smarkiai mažina mylimiausių kandidatų šansus ir prilygsta pastarųjų "pasmaugimui savomis rankomis".

Nepatenkintiems dabartine sistema lieka 2 pasirinkimo galimybės - pasyvus boikotas (neatėjimas) ir aktyvesnis permainų reikalavimas ( balsavimas "prieš visus").
Mūsų teisė rinktis...
Pasiuziurekite i konservatoriu rinkiminu sarasa- is esmes nuo pat 1992 metu tie patys zmones- kubilius, jukneviciene, razma, zingeris, degutiene, ziemelis ir t.t.Jie jau parode ka "sugeba', ar reikia juos dar karta isrinkti i seima??????
Pilnai pritariu p.Nainiui.Sąrašiniai rinkimai tam ir daromi,kad traukinio keleiviai mažiau keistųsi,o nežymūs pasikeitimai nesudaro jokių problemų partiniams bosams.Visus nepriklausomybės metus turime "duetus".Brazauskas su Landsbergiu,dabar Kirkilas su Kubilium.Vaidina didelę priešpriešą,bet rezultatai ką rodo?Jei prisireikia,pasikviečia pagalbon kokį Paulauską ,Uspaskich ar Zuoką.
Rinkimų boikotuoti negalima jokiu būdu,nes tikrai liks tie patys "keleiviai",jie apie tai tik ir tesvajoja.Paprasčiausiai reikėtų nebalsuoti už tas partijas,kurios pakankamai ryškiai parodė savo tikrus tikslus veikloje,balsavimuose svarbiais Lietuvai klausimais.Nekreipkim dėmesio į gražias kalbas,praanalizuokim Seimo balsavimų rezultatus - bus daug aiškiau.Reikia keisti ne keleivius,bet visą traukinį,ar bent jo kryptį.Būtinai dabar,nes po to jau gali nelikti kelio atgal.
Netvirtinu,kad pvz. konservatoriai ar pilietininkai visi supuvę.Labai gerbiu A.Matulevičių ,ir ne tik jį.Bet jų partinis pasirinkimas yra jų pačių reikalas.Jei priklauso toms partijoms,kurių veiklos rezultatai manęs netenkina,reiškia - mano balsą praranda.Prie dabartinės rinkimų sistemos svarbiausia tampa partinė Seimo sudėtis.
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų