Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“
Lietuvos upėse atsiranda neįprastų žuvų – iki 5 metrų ilgio užaugančių eršketų. Trečius metus juos iš užsienyje pirktų ikrų auginantys Žuvivaisos specialistai į upes jau paleido apie 8 tūkstančius šių žuvų.
Be to, žada plėsti eršketų veisyklą, patys užsiauginti ikrų galinčių duoti reproduktorių.
Didžioji dauguma iš maždaug 8 tūkstančių į Neries ir Šventosios upes per dvejus metus paleistų eršketukų užauginta Rusnėje. Jie buvo mažiukai – vos 7 gramų svorio.
Specialistai sako, kad jūroje, vandenyne gyvenančių ir neršti į upes atplaukiančių, iki 5 m ilgio užaugančių žuvų Lietuvoje būta iki praėjusio amžiaus vidurio.
„Yra Palangoj 1975 metais paleistas paskutinis. O Nemune, upėj prie Jurbarko, – 1956 metais paskutinis pagautas. Svėrė 300 kg – net pats mačiau nuotrauką – vežime vežamas, o uodega velkasi žeme. Didžiulis“, – pasakoja ŽŪM Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vadovas Stasys Aleksandravičius.
Veisti eršketus – brangus malonumas – litras ikrų kainuoja beveik 40 tūkstančių litų. Tačiau tai nėra lepi žuvis.
„Įdomiausia tai, kad jie nuo liepos mėnesio yra auginami ir nė vienas vienetas nėra kritęs. Šiaip mūsų praktikoje – aš jau dirbu virš 20 metų šioje srityje – nėra buvę tokios žuvies, kad per tokį laiką nė viena nekristų“ – tikina S. Aleksandravičius.
Lėšų eršketams veisti yra skyrusi ir Europos sąjunga – beveik milijoną litų, todėl eršketų veisyklą ketinama plėsti. Svarstoma užsiauginti ir savų reptoduktorių, kad nebereikėtų ikrų pirkti Kanadoje ir Vokietijoje. Tačiau neršti eršketai pradeda tik sulaukę 15 metų.
Žvejoti eršketų negalima – kiekviena į laisvę paleidžiama žuvis yra pažymima specialiu žymekliu – jų siunčiami signalai fiksuojami.
Greta eršketų Rusnėje veisiamos ir kitos vertingos žuvys – vėgėlės, sterkai, šamai.
