Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu eurokomisaru, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Virginijumi Sinkevičiumi.
Ką AfD partijos pergalė reiškia ir kaip mes turėtume tai vertinti?
Tai siunčia labai stiprų signalą. Tai yra viena iš mažiausių žemių, bet siunčia stiprų signalą apie tai, kad pirmiausia, aišku, turbūt numeris vienas klausimas – ir čia ne tik AfD, kuri surinko daugiausiai balsų, bet pasižiūrėti į radikalią kairę „Die Linke“ ir kitą partiją, jos taip pat surinko balsų, ir jeigu akumuliuoji juos visus kartu, tai yra 50 procentų.
Tai šiuo atveju siunčia signalą pirmiausia apie tai, kad vyriausybės ir tradicinių partijų pastangos, deja, bet nepasiekia žmonių. Pirmoji problema, kurią įvardija respondentai, yra migracija ir saugumas. Jis lenkia ekonomines priežastis bent 10 kartų, kas irgi labai ryškiai parodo, kad tos deklaruotos CDU vyriausybės ir kanclerio F. Merzo pastangos nepasiekė rezultatų.
Tas neapibrėžtumas ir neužtikrintumas sąlygojo gerą dirvą populistams. Aš manau, kad tos diskusijos apie tai, kad neprileistume jų jokiu būdu prie valdžios, yra klaida. Nesudaryti koalicijos dėl skirtingų programų ar nuostatų yra normalu, bet neleisti jiems prisiimti atsakomybės yra negerbti žmonių balsų.
Ką reiškia būtent tokios politinės jėgos atėjimas? Jie irgi nori bendrauti su Rusija. Kaip žiūrint visos šalies mastu, kaip su kariuomenės ir gynybos stiprinimu?
Jų programoje yra numatyta draugystė su Rusija. Tiesą sakant, ne vienas jų partijos narys yra pagautas imant kyšius ar gaunant nelegalų finansavimą iš Rusijos, ir tai nėra nieko naujo, kas siejama su AfD bendrai kaip politine jėga.
Aišku, tai būtų didelis politikos pasikeitimas. Dar neskubėkime – mes nekalbame apie fundamentalų nacionalinės politikos pasikeitimą Vokietijoje, bet tai yra žinutė, kuri matoma ne tik Vokietijoje. Prancūzijos rinkimuose Marine Le Pen irgi yra lyderiaujanti, o jos atviras flirtas, buvę susitikimai su V. Putinu bei gautos paskolos iš Rusijos partijos finansavimų sąlygoja kitokią poziciją Rusijos atžvilgiu, ir tai yra problema Lietuvai.
Kur tai gali nuvesti, jeigu kelios šalys renkasi tokias politines jėgas?
Tai yra iššūkis tam, kuo Lietuva ilgą laiką pasitikėjo – pirmiausia, multikultūralizmu, Europos Sąjunga, NATO, nes šios politinės jėgos kalba, kad kiekvienas yra už save.
Vokietija, būdama galingiausia Europos ekonomika, mano, kad jai nereikia nieko kito – ji turi rūpintis tik Vokietija ir plėtoti pragmatinius santykius su kitomis valstybėmis bei Rusija. Kas vyksta Ukrainoje ar Lietuvoje, tai nėra vokiečių problema. Tai pats pavojingiausias pasaulis Lietuvai, nes čia tampama mainų objektu ir griūva aljansai, kuriais tikėjome.
Vėlgi, nenoriu, kad nubėgtume į apokaliptinį scenarijų. Tai viena mažiausių Vokietijos žemių, kur jų populiarumas visuomet buvo aukštas (praeituose rinkimuose rinko virš 20 %, dabar rezultatą pasidvigubino), bet tai siunčia signalą apie sparčiai besikeičiantį pasaulį.
Jeigu žiūrime į valstybės vidų, visai neseniai išgirdome, kad kritikuojate mūsų migracijos politiką ir sakote, kad kvotų sistema yra chaotiška, neaišku, kokių darbuotojų reikia ir kiek įsileisti. Kas čia yra blogiausia, ir kaip reikėtų tai keisti, ką daryti?
Mes kaip valstybė turime į šį klausimą iš esmės pasižiūrėti, nes situacija yra pasikeitusi – leidimus gyventi valstybėje turi beveik 230 000 žmonių. Tai rekordinis skaičius, per 3–4 metus išaugęs dvigubai. Valstybė turi turėti strategiją ir žinoti, ko konkrečiai reikia bei kokie yra integracijos kriterijai.
Pavyzdžiui, ukrainiečiai, bėgdami nuo karo, atvyko gyventi į Lietuvą, bet iškyla integracijos klausimas. Kokie turėtų būti integracijos kriterijai tiems žmonėms, norint sėkmingai integruotis ir gyventi Lietuvoje. Baltarusiai jau yra kita kategorija, kur greta integracijos kyla ir saugumo iššūkiai.
Kalbant apie kvotų sistemą, vieni sako, kad net nežinome tiksliai, kiek atvyksta, ar vieną kvotą panaudoja keli asmenys. Taip pat turime vežėjus bendroje kvotoje, nors tai atskira kategorija. Kol nuosekliai nepasižiūrėsime į duomenis, priėjimas bus chaotiškas, ir klausimas bus sprendžiamas emocijomis, ką bando politizuoti kai kurios politinės jėgos.
Turime atsakyti, kokius ekonominius iššūkius sprendžiame ir kaip užtikriname, kad neužprogramuotume kultūrinių neramumų valstybėje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
