Dėl šylančio klimato laukinės avys ne tik tampa mažesnės, bet ir keičia savo spalvą, pastebėjo mokslininkai.
Pirmiausiai mokslininkai pastebėjo, kad per švelnesnes žiemas Hebridų salose (D. Britanija) avys vidutiniškai per metus sumenksta 100 g. Tačiau net ir silpnesnės ir mažesnės avys pergyvena žiemą, priduria jie.
Trys ketvirtadaliai izoliuotose Hebridų salose besiganančių avių yra tamsiakailės, o likusios turi smėlio spalvos kailį.
Nepaisant to, kad tamsesnio kailio avys yra didesnės – dydis paprastai siejamas su didesne išgyvenimo bei reprodukavimo sėkme – šviesių avių per pastaruosius 20 metų dėl šylančio klimato padaugėjo.
Dr. Shane`as Maloney, kurio tyrimas publikuotas prestižiniame britų mokslo leidinyje „Biology Letters“ teigia, kad „jei klimatas lemia svorio mažėjimą, galime tikėtis, kad ateityje tamsių ir šviesių avių proporcijos keisis dar labiau“.
Pasak jo, šaltame klimate žinduoliai su tamsiu kailiu absorbuoja daugiau saulės radiacijos, tad jiems (priešingai nei šviesesniems gyvūnams) reikia išskirti mažiau maisto energijos tam, kad sušiltų.
Kai klimatas šyla – tai fiksuojama globaliu mastu – tamsaus kailio privalumai dingsta ir dėl to mažėja tamsiakailių avių skaičius.
Kita šį mėnesį publikuota mokslinė studija atskleidė, kad tos pačios laukinės avys iš Hebridų salų per pastaruosius 25 metus sumažėjo 5 proc. Pasak mokslininkų, tai įvyko būtent dėl atšylančio klimato.
Panašiai į šylantį klimatą reaguoja ir įvairūs kiti gyvūnai, pavyzdžiui, menkės, lašišos, dyglės, jūrų iguanos, ilgaragė kanadietiška avis, Šiaurės Amerikos voverės bei mėlynosios zylės.
