AR VEIKSMINGAS GYDYMAS ŠALČIU?
Sandra Bytautienė
Krioterapija, arba gydymas šalčiu pasaulyje taikoma ilgiau nei 20 metų, atrandama vis naujų jos panaudojimo sričių. Šis metodas šiandien gerai žinomas reabilitologijos, kosmetologijos ir dermatologijos srityse, populiarėja gydant psichikos negalavimus, chirurgijoje. Lietuvoje tai irgi ne naujiena, nors mažiau paplitusi nei kitose Europos šalyse. Skandinavų šalyse paplitusiu krioterapijos gydymo metodu specialiu aparatu purškiami 78 laipsnių šalčio anglies dvideginio kristalai, atšaldantys odą ir gilesnius jos sluoksnius iki 2-5 laipsnių.
Kaip veikia šaltis
Veikiant šalčiu suaktyvinami termoreguliacijos mechanizmai, apsaugantys žmogų nuo peršalimo. Ypač suaktyvėja medžiagų apykaita, o tai gerai veikia visą organizmą, sustiprina jo priešinimąsi infekcijoms. Gydymas šalčiu ypatingai efektyvus, kai reikia pašalinti skausmą, nes blokuojami skausmo receptoriai. Po 1-2 mėnesių krioterapinio gydymo žmogaus organizme padaugėja imuninių ląstelių, suaktyvėja interferono gamyba. Ilgai veikiant šalčiu per keletą mėnesių keičiasi ir kraujo sudėtis: padaugėja kraujo kūnelių, imuninių baltymų, kraujas geriau aprūpinimas deguonimi. Gydant šalčiu, atpalaiduojamos įtemptos raumenų skaidulos, o dėl atkurtos slėgių pusiausvyros greitėja kraujo apykaita. Procedūra trunka nuo 30 sekundžių iki 3-4 minučių. Kuo didesnis temperatūros skirtumas, tuo geresnis efektas. Natūraliomis sąlygomis padidinti šį skirtumą neįmanoma, nes ledo tirpimo, kaip ir kūno temperatūra, visada yra beveik tokia pat. 1970 m. japonų mokslininkas pasiūlė medicinos tikslams panaudoti kriokamerą: specialiame metaliniame termose laikomo skysto azoto garai sumaišomi su oro srove. Oras atšaldomas net iki 195 laipsnių šalčio.
Kokios ligos "šaldomos"?
Krioterapija - efektyvus gydymo būdas patemptiems raiščiams, plyšimams gydyti, kraujavimui mažinti, kraujo sudėčiai gerinti, imunitetui stiprinti ir pan. Labai tinka gydant reumatinius sąnarių pažeidimus, įvairius uždegimus, stuburo negalavimus, autoimuninius procesus, traumas, skausmo sindromus, smegenų kraujotakos, psichikos sutrikimus. Gydant (purškiant šaltą srovę) sumažėja jautrumas skausmui, neutralizuojami nerviniai impulsai, plintantys iš pažeistos vietos į smegenis. Skausmas nurimsta, sumažėja raumenų tonusas, susiaurėja kraujagyslės, laikinai susilpnėja medžiagų apytaka audiniuose, nuslopinama jų alerginė reakcija. Pažeista vieta tarsi apmiršta ir kurį laiką ilsisi nekamuojama skausmo ar uždegimo. Kai šalčio poveikis praeina, prasideda aktyvūs atkuriamieji procesai. Toks gydymas ypač paplitęs tarp sportininkų.
Kuo naudinga kriokamera
Kriokamera (kriokabina) jau ilgą laiką praktikuojama Vokietijoje, Japonijoje, Rusijoje, Lenkijoje, o taip pat mūsų kaimyninėje Latvijoje bei kitose pasaulio šalyse. Kriokabina neseniai buvo prieinama tik nedaugeliui. Dabar tai visiems prieinama sveikatos gerinimo ir palaikymo priemonė: * reumatinių ligų profilaktikai ir gydymui; * skirta grūdinti ir treniruoti visas organizmo sistemas - ypač imuninę sistemą, padedantis įveikti neigiamas persirgtų ligų pasekmes; * puiki priemonė peršalimo ligų ir gripo profilaktikai; * pašalinti nuovargį ir streso pasekmėms; * kaip kompleksinė priemonė antsvoriui ir celiulitui šalinti; * odai tonizuoti, bendrai jos būklei, spalvai pagerinti; * kaip kompleksinė priemonė gydant psoriazę; * lėtiniam nuovargiui ir depresijai šalinti;
Naujiena: šaltis prieš vėžį
Anglų medikai pirmieji panaudojo krioterapiją gydant plaučių vėžį. Procedūros esmė tokia: per 12 cm pjūvį krūtinės ląstoje į auglį įvedamas ypatingas prietaisas, skystu azotu atšaldantis jį iki 190 laipsnių šalčio. Paverstas ledo kamuoliuku vėžinis darinys per 3-6 mėnesius suyra, nepadarydamas žalos pacientui. Metodas ypač efektyvus gydant sergančiuosius ankstyvąja vėžio stadija, kai pacientai dėl kokių nors priežasčių negali būti operuojami įprastai - tiesiog išpjaunant auglį. Šis metodas mažai invazyvus.
