„Kraujas yra svarbiausia diagnostinė priemonė gydytojams, kurie seka vėžio ir ŽIV gydymo veiksmingumą. Vienas iš efektyviausių metodų tam yra tėkmės citometrija, kai vizualiai yra įvertinamos pavienių ląstelių savybės. Jo dėka galima stebėti net ir vėžio ląsteles, tačiau šis būdas yra iš esmės nepakitęs nuo jo atradimo prieš keletą dešimtmečių“, – sako „Siemens“ diagnostikos ir terapijos skyriaus Lietuvoje direktorius Laurynas Vaškys.
Anot L. Vaškio, tyrimą atliekant tradiciniu būdu iš kraujo mėginio reikiamiems ląstelių duomenims išgauti, reikia daug laiko ir tyrimo kaina smarkiai išauga. Dėl to ši metodologija nėra plačiai taikoma ir paprastai naudojama tik moksliniams tyrimams.
Vis dėlto „Siemens“ mokslininkų atrasta technologija ateityje leis pacientų kraujo tyrimus atlikti jų gydymo įstaigoje ir atliekant kraujo tyrimą aptikti reikiamas ląsteles. Mokslininkai tam naudoja GMR efekto jutiklį ir magnetinėmis savybėmis pasižyminčias nano daleles.
Demonstracinis modelis gali kiekybiškai aptikti gydytojo pažymėtas analizuojamas daleles kraujo mėginyje, kurio nereikia specialiai paruošti. Žymėjimas yra atliekamas naudojant magnetinėmis savybėmis pasižyminčias nano daleles. Magnetas pritraukia pažymėtas ląsteles ir jas atskiria iš mėginio. Galiausiai jos yra suskaičiuojamos GMR jutikliu.
Tokia tyrimo eiga leidžia atlikti kiekybinį, pavyzdžiui, vėžio ląstelių tyrimą. Ji suteikia tyrėjams keturis bitus informacijos apie kiekvieną tirtą ląstelę. Turėdami tokį informacijos kiekį, tyrėjai gali nustatyti ląstelės dydį ir jos judėjimo greitį – tiek informacijos pakanka tiksliai nustatyti ar tai vėžinė ląstelė, ar ne.
Prikabintoje nuotraukoje užfiksuotas lustas, kuris analizuoja kraują ir suteikia keturių bitų informaciją iš vienos ląstelės. Iš šios informacijos tyrėjai gali nustatyti ląstelės diametrą ir jos skriejimo greitį. Šios informacijos pakanka padaryti tikslioms išvadoms ar tai auglio ląstelė ar ne.
